Akrostichas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Akrostichas (gr. akros 'kraštinis' + stichos 'eilutė') – eiliuotas tekstas, kurio eilučių pirmosios raidės, skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį arba posakį. Dažnai – rašytojo ar poeto vardą ir pavardę.

Akrostichus mėgo kurti Antikos ir Renesanso epochų poetai.

Lietuvių literatūroje seniausias žinomas akrostichas yra 1547 m. Martyno Mažvydo išleisto „Katekizmo“ pratarmėje. Jos pirmosios eilučių raidės slepia autoriaus vardą ir pavardę.

Pavyzdys[taisyti | redaguoti kodą]

Dievas visad ant lūpų, o širdyje velnias;
Akis tuojau užmerkia išvydusi kelnes;
Vaikščioja atsiplėšus – įžadai mat toki;
Atmintyje tik laiko, kur atlaidai koki
Tur liežuvį bjauresnį už gyvatės gylį;
Kasdien tupi bažnyčioj, nes tinginį myli.
Atminki, kas tai būtų, jei mįslius mint moki?
(„Mįslės“, Vincas Kudirka)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]