Akmuo „Kiškio bažnyčia“

Koordinatės: 54°23′9″ š. pl. 24°32′2″ r. ilg. / 54.38583°š. pl. 24.53389°r. ilg. / 54.38583; 24.53389
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°23′9″ š. pl. 24°32′2″ r. ilg. / 54.38583°š. pl. 24.53389°r. ilg. / 54.38583; 24.53389

Akmuo „Kiškio bažnyčia“ arba „Zuikio lūpa“, Genionių akmuo – išskirtinis riedulys, esantis pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Varėnos seniūnijoje, ~14 km į šiaurę nuo Senosios Varėnos, 1,5 km į vakarus nuo Genionių kaimo, Šilaičio miške (Valkininkų miškų urėdijos Vėžionių girininkijos 71 kvartale, 35 sklype), ant kalvos. Valstybės saugomas gamtos ir kultūros paveldo objektas.

Akmuo – netaisyklingo pavidalo, pilkai rožinis granito gneisas. Ilgis ~ 2,6 m, plotis ~ 1,8 m, aukštis virš žemės ~ 1,15 m, akmens šiaurės vakarų pusėje išraiškinga 0,5 x 0,9 m dydžio, iki 5 cm gylio įduba.

Archeologas Vykintas Vaitkevičius šį akmenį linkęs sieti su kažkada gyvavusiu miškų deivės Medeinos, kurios viena iš apraiškų galėjusi būti zuikių deivė, kulto vieta.[1] XIII a. Ipatijaus kronikoje minima, kad Mindaugas tarp kitų dievų garbinąs ir zuikių dievą, o zuikio pasirodymas keliaujant į medžioklę yra blogas ženklas.

1978 m. mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba surengė archeologo Jono Balčiūno vadovaujamą žvalgomąją archeologinę ekspediciją Varėnos rajone. Ekspedicijos dalyviai aplankė „Kiškio bažnyčia“ vadinamą akmenį Genionių kaime, Pamusių pilkapyną, Voniškių piliakalnį.[2]

Neatitinkantis kriterijų geologinis gamtos paveldo objektas akmuo „Kiškio bažnyčia“ 2017 m. išbrauktas iš saugomų GPO sąrašo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Objekto Nr. 3686 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. Balčiūnas J. 1978 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Varėnos rajone ataskaita, LII R. f. 1, b. 362, p. 1-3

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]