Adenoidai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adenoidai (pažymėta žaliai)

Adenoidai – ryklės tonzilių, esančių nosiaryklėje, išvašos. Dažniausiai pasitaiko vaikams, ypač 3–5 metų, paskui mažėja.[1] Lytinės brandos metu išnyksta,[1] tačiau kai kada būna ir suaugusiems, dažniau 25-30 m. vyrams.[2]

Kaip etiologiniai faktoriai išskiriama dažna sloga, prienosinių ančių uždegimas (sinusitas), vaikų infekcinės ir alerginės ligos, mažakraujystė, tuberkuliozė.[2]

Adenoidai užkemša nosies užpakalinės ertmės angas ir apsunkina kvėpavimą pro nosį, dėl to nosies gleivinėje susitvenkia kraujo ir limfos, susidaro sąlygos kilti slogai ir prienosinių ančių uždegimui.[2] Kvėpuojant pro burną, oras nesušildomas, nesudrėkinamas ir neapvalomas nuo dulkių, todėl greičiau susergama laringitu, tracheitu, bronchitu ir plaučių uždegimu.[2] Taip pat gali užkimšti ausies trimito angą, dėl to sutrinka ausies funkcija.[1]

Gali būti daroma operacija, per kurią spec. instrumentu adenotomu adenoidai pašalinami.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Eugenijus Lesinskas. Adenoidai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-05.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Medicinos enciklopedija, T. I (A–M). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, 13 psl.