Abraomas Deborinas
| Abraomas Deborinas | |
|---|---|
| Gimė | 1881 m. birželio 16 d. Upyna, Rusijos imperija |
| Mirė | 1963 m. kovo 8 d. (81 metai) Maskva, Tarybų Sąjunga |
| Veikla | Filosofas, akademikas. |
Abraomas Deborinas (rus. Абра́м Моисе́евич Дебо́рин; 1881 m. birželio 16 d. Upynoje, Rusijos imperija – 1963 m. kovo 8 d. Maskvoje, Tarybų Sąjunga) – Lietuvos žydų kilmės Tarybų Sąjungos marksizmo filosofas, akademikas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1881 m. birželio 16 d. Upynoje, kaip Abraomas Jofė. 1903 m. įstojo į Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos bolševikų frakciją, tačiau 1907 m. perėjo pas menševikus, kur tapo Georgijaus Plechanovo mokiniu. 1908 m. baigė filosofijos studijas Berno universitete ir netrukus pradėjo rašyti straipsnius ir knygas apie marksizmo filosofiją. 1917 m. po Spalio revoliucijos paliko menševikus ir pradėjo dėstyti Sverdlovo universitete, taip pat Raudonųjų profesorių institute ir filosofijos institute. 1922–1931 m. dirbo žurnalo Po marksizmo vėliava redakcijoje, 1926–1931 m. buvo redaktorius. 1924–1931 m. buvo Tarybų Sąjungos mokslų akademijos filosofijos instituto direktorius. 1928 m. įstojo į TSKP. Nuo 1929 m. pradėjo dirbti Tarybų Sąjungos mokslų akademijoje. Buvo „dialektinio“ marksizmo filosofijos krypties idėjinis vadas, konkuravęs su Liubovo Akselrodo „mechanistine“ marksizmo filosofija. Įsigalėjus totalitarinei Stalino diktatūrai filosofo darbų įtaka sumenko, tačiau mirus Stalinui jo darbai vėl buvo pradėti spausdinti. Mirė 1963 m. kovo 8 d. Maskvoje.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- A. M. Deborin: Lenin, der kämpfende Materialist. Makol-Verlag, Frankfurt am Main 1971.
- A. M. Deborin, Nikolai Iwanowitsch Bucharin: Kontroversen über dialektischen und mechanistischen Materialismus. Suhrkamp, Frankfurt am Main 1969.
- René Ahlberg: A. M. Deborin. Harrassowitz, Wiesbaden 1959.