Žvynuotasis dantūnis

Lentinus lepideus

Žvynuotasis dantūnis (Lentinus lepideus)

Karalystė:	Grybai ( Fungi)
Skyrius:	Papėdgrybūnai ( Basidiomycota)
Klasė:	Papėdgrybiai ( Basidiomycetes)
Eilė:	Agarikiečiai ( Agaricales)
Šeima:	Šalmabudiniai ( Mycenaceae)
Gentis:	Dantūnis ( Lentinus)
Rūšis:	Žvynuotasis dantūnis ( Lentinus lepideus)

Index Fungorum

Žvynuotasis dantūnis (lot. Lentinus lepideus) – šalmabudinių (Mycenaceae) šeimos, dantūnių (Lentinus) genties grybų rūšis.

Augimo vieta

Ant negyvų, rečiau gyvų spygliuočių medžių.

Augimo laikas

Vasara, ruduo.

Pagrindiniai požymiai

Lakštelių pakraštėliai dantyti, sporos neamiloidinės, didelės.

Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 5–23 cm skersmens, paplokščia, nežymiai įdubusi, žvynuota, suskeldėjusi, suaižėjusi, balta, kieta. Lakšteliai tankūs, platūs (iki 2 cm), kreminiai, pakraštėliai dantyti, pusiau nuaugtiniai. Kotas centrinis, kartais šoninis, sumedėjęs, baltas, su žiedo liekanomis, 5–8×2–6 cm. Trama balta, kieta, stangri, sumedėjusi, iki 2 cm storio, malonaus kvapo, nekarti. Sporos 10–15×3–5 μm.

Būdingi požymiai: balti, dideli, sumedėję vaisiakūniai. Kepurėlės paviršius suaižėjęs.

Auga pavieniui, ant medinių konstrukcijų, dažnai sutinkamas ant geležinkelio pabėgių arba kitų statinių pamatų. Nevalgomas. Gana aktyvus medienos saprotrofas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 194 psl.