Žemoji Žemės orbita
Žemoji Žemės orbita (ang. Low Earth orbit, LEO) – orbita aplink Žemę 160–2000 km aukštyje arba atliekant mažiausiai 11,25 periodų per dieną.[1] Dauguma iš Žemės paleistų kosminių objektų skrieja ŽŽO.[2]
Tarptautinė kosminė stotis skrieja ŽŽO ribose, tarp 406 ir 411 km aukštyje. Visos iki šiol naudotos kosminės stotys, taip pat kaip ir palydovai veikia ŽŽO ribose. Aukščiausią tašką ŽŽO buvo pasiekęs Gemini projekto 1966 m. erdvėlaivis Gemini 11, aukščiausią pasiektą tašką užfiksavęs 1374,1 km aukštyje. 1968 m. misija Apollo 8 buvo pirmasis kartas, kai žmonės įveikė ŽŽO ribas. Iki 1972 m. 24 žmonės nuskrido toliau už ŽŽO ribą. Nuo to laiko nei vienas žmogus šios ribos nepasiekė.
Norint išlaikyti stabilią orbitą ŽŽO ribose objektas turi pasiekti 7,8 km/s (28000 km/val) greitį, kuris mažėja didesniame aukštyje. 1500 km aukštyje šis greitis mažėja iki 7,12 km/s (25600 km/val).[3] Žemoji Žemės orbita patogi naudoti įvairiems palydovams ir kosminėms stotims dėl mažų sąnaudų greičio ir orbitos palaikymui, taip pat dėl nesudėtingo šių objektų aptarnavimo.
Virš Žemosios Žemės orbitos ribų yra Vidutinė Žemės orbita (nuo 2000 iki 35786 km virš jūros lygio), o dar aukščiau – Geostacionarios orbitos ribos. Vidutinėje Žemės orbitoje veikia tokie palydovai kaip GPS, GLONASS ir Galileo (navigacinė sistema).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Current Catalog Files“. Nuoroda tikrinta 2018 m. liepos 13 d. „LEO: Mean Motion > 11.25 & Eccentricity < 0.25“
- ↑ Sampaio, Jarbas; Wnuk, Edwin; Vilhena de Moraes, Rodolpho; Fernandes, Sandro (2014-01-01). „Resonant Orbital Dynamics in ŽŽO Region: Space Debris in Focus“. Mathematical Problems in Engineering. 2014: Figure 1: Histogram of the mean motion of the cataloged objects. doi:10.1155/2014/929810.
- ↑ LOW EARTH CIRCULAR ORBITS