Šventos dvaras
55°11′36″š. pl. 26°12′10″r. ilg. / 55.1933°š. pl. 26.2028°r. ilg.
Šventos dvaras – buvęs dvaras Šventos kaime (Švenčionių rajono savivaldybė), Dvaro g. 21. Išlikę dvaro rūmai, svirnas (po jo restauracijos čia veikia Sirvėtos RP direkcija), koplyčia, kumetynas, trys tvartai, liepų pavėsinė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dvaras buvo pastatytas XIX a. viduryje, jo savininkai – lenkų tautybės dvarininkai Civinskiai. Rusinimo metu dvarui priklausiančioje teritorijoje veikė Liaudies mokykla, kurioje mokėsi aplinkinių kaimų vaikai.[1] Po 1917 m. revoliucijos jų valdas Baltarusijoje atėmė bolševikai, tad dvarininkai persikėlė į Šventą. Civinskiai buvo demokratiški, tolerantiški, dosniai atsilygindavo samdiniams už darbą. Visgi parodydavo, jog neesą vieno luomo su jais - valstiečiams, atsidėkojantiems ponams už malones, duodavo pabučiuoti ne ranką, o alkūnę. Dvarininkas mirė apie 1924 metus. Po vyro mirties našlė Marija Civinskienė buvo dar kartą ištekėjusi už Stanislavavo dvaro savininko Gajausko, bet jau 1928 m. šeimininkė mirė. Civinskiai buvo palaidoti Švenčionių kapinėse, virš jų kapo buvo pastatytas galingas raudono akmens mauzoliejus, kuris neprižiūrimas sugriuvo.
Dukra Sofija 1939 m. išvažiavo į Varšuvą, turi du sūnus. Apie 1993 m. buvo atvažiavusi į Šventą. Vietos gyventojai pasakojo, kad ji klaupėsi prie kiekvieno buvusių savo namų kampo, saują gimtos žemės išsivežė su savimi į Lenkiją.[2]
1929 m. dvaro rūmų pastate ir svirne buvo sandėliuojami grūdai. 1941 m. vokiečiams okupavus Lietuvą, dvaras buvo tuščias. Po II pasaulinio karo rūmuose buvo įsteigta Šventos pradinė mokykla, vėliau – septynmetė, XXI a. pradžioje uždaryta.[3]
Objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rūmai – vieno aukšto pastatas su mansarda ir rūsiu, akmenų mūro pamatais. Pagrindinį fasadą puošia keturių apvalių mūrinių kolonų prieangis.
- Svirno pastatas yra pats seniausias – pastatytas 1867 m. Gerai išlikusi akmeninė sienų mozaika. Baudžiavos laikais svirnas buvo skirtas baudžiauninkams, čia jie valgydavo, miegodavo, atlikinėjo smulkius darbus. Pastatą sudarė tik lauko sienos, viduje nebuvo jokių pertvarų. Svirno pamatai ir sienos padaryti iš akmenų mūro, pagražinti smulkiais skaldytais akmenukais.
- Dvarui priklausė ir trijų metrų aukščio koplyčia, pastatyta iš lauko akmenų mūro, kaip ir svirnas, papuošta mažų akmenėlių mozaika.[4]
- Kumetynai (čvoriokai) išsidėstę netoli dvaro, vienas jų pastatytas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kitas, esantis toliau dvarvietės, – apie 1924 m.[5]
- Dvarvietės teritorijoje yra respublikinės reikšmės gamtos objektas – liepų pavėsinė.
- 1925–1926 m. dvarvietėje iškasti trys tvenkiniai – du iš jų šiuo metu užpelkėję, užaugę mišku, o vienas išlikęs. Šalia yra ir svirtinis šulinys.
- Mitologinis takas prie Liepų pavėsinės, kuriame įrengtos skulptūros, tarp jų – „Laima“.[6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Šventos dvaras. Turizmogidas.lt (tikrinta 2023-06-30).
- ↑ Šventos dvarvietė. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2023-06-30).
- ↑ Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 410
- ↑ Šventos dvaras. Kapamatyti.lt (tikrinta 2023-06-30).
- ↑ Šventos dvaras. Sodybugidas.lt (tikrinta 2023-06-30).
- ↑ Šventos dvaras, Švenčionių r. Miestai.net (tikrinta 2023-06-30).