Šeris ir Huris
Šeris ir Huris – dieviškieji jaučiai huritų mitologijoje. Vėliau šios būtybės įtrauktos į hetitų panteoną.[1]
Hetitų mitologijoje Šeris ir Huris laikyti audros dievo jaučiais, traukiančiais jo vežimą. Ikonografijoje vaizduoti drauge su audros dievu. Reljefuose ir antspauduose pastarasis vaizduojamas stovintis ant šių jaučių. Šeris ir Huris minimi sutarčių, priesaikų, maldų tekstuose. Jaučių šiuose tekstuose šaukiamasi kaip tarpininkų – tiek tarp jų viešpačio audros dievo, tiek kitų dievybių. Įsivaizduota, kad šie jaučiai ganosi miestų griuvėsiuose.[1] Viename įraše karalius kreipiasi į audros dievą, prašydamas, jog šis amžiams paverstų sugriautą miestą Šerio ir Hurio ganykla, t. y., kad sugriautas priešo miestas niekad nebebūtų gyvenamas.[2]
Jaučių vardai yra huritiškos kilmės ir reiškia „diena“ bei „naktis“.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 151. ISBN 9781134641024.
- ↑ Ilai Alon, Ithamar Gruenwald, Itamar Singer. Concepts of the Other in Near Eastern Religions, Brill, 1994, p. 84.