Šauklių (Šatraminių) senosios kapinės

Koordinatės: 56°08′25″š. pl. 21°33′15″r. ilg. / 56.140393°š. pl. 21.554152°r. ilg. / 56.140393; 21.554152
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šauklių (Šatraminių) senosios kapinės
Šauklių (Šatraminių) senosios kapinės
Šauklių (Šatraminių) senosios kapinės
Koordinatės
56°08′25″š. pl. 21°33′15″r. ilg. / 56.140393°š. pl. 21.554152°r. ilg. / 56.140393; 21.554152
Vieta Skuodo rajonas
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Plotas 0,09 ha
Naudotas XVII - XIX a.
Žvalgytas 2000, 2011 m.

Šauklių II senosios kapinės (Šatraminių IV senosios kapinės), vad. Maro kapais, Senkapiais – neveikiančios kapinės Skuodo rajono savivaldybės pietvakariuose, 0,28 km į šiaurės vakarus nuo kelio Šaukliai-Šatraminiai tilto per Erlos upę, 0,14 km nuo Erlos į vakarus, kairiojo dešiniojo aukštumoje, Šauklynės miško pakraštyje. Saugotinas kultūros paveldo objektas.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos lygioje vietoje, pamiškėje. Stačiakampio plano, pailgos šiaurės – pietų kryptimi, apjuostos stambių lauko akmenų aptvaro, pakraščiuose apsodintos pavieniais medžiais. Laidojimų žymių nesimato, visa teritorija išrausta žvėrių urvų, apaugusi želdiniais. Centrinėje dalyje yra sunykęs kryžius ir anotacinis kapinių ženklas.

Teritorijos plotas – 0,09 ha, perimetras – 123,4 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, kad kapinėse laidoti Šauklių kaimo užusienio gyventojai. Dauguma čia palaidotųjų mirę nuo maro, todėl kapinės pavadintos Maro kapais. XIX a. – XX a. pirmoje pusėje jose retsykiais buvo pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę vaikai. Mirusiųjų atminimui nuo seno statomi kryžiai, kurių paskutinysis sunyko XX a. pabaigoje.

2000, 2011 m. žvalgė Julius Kanarskas. Kartografinėje medžiagoje kapinės priskiriamos Šatraminių kaimui. Vertingos kaip Žemaičių kraštui būdingas laidojimo paminklas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kazimieras Prušinkas. Kapinės Mosėdyje ir jo apylinkėje. – Žemaičių žemė, 2005, Nr. 2
  • Šatraminių k. III senosios kapinės. Kultūros paveldo objekto dosjė. Parengė Julius Kanarskas, 2001. – Salantų regioninio parko direkcijos paveldotyros archyvas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]