Šalikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Moteris su šaliku

Šalikas – medžiaginė juosta, apsupama ir nešiojama ant kaklo. Šalikai dėvimi dėl šilumos, religinių, tautinių ar mados motyvų. Šalikų būna įvairių ilgių, pločio, raštų ar spalvų.

Senovės Romoje buvo naudojami vieni pirmųjų šalikų, tik ne dėl šilumos, o dėl tvarkos palaikymo. Toks šalikas buvo vadinamas sudarium (lot. prakaito rūbas) ir buvo naudojamas nusivalyti prakaitą nuo kūno. Juo dėvėdavo tik vyrai ir nešiodavo aplink kaklą ar prisirišę prie diržo. Netrukus šalikus pradėjo nešioti ir moterys, įprastai dėl stiliaus motyvų.

Manoma, kad valdant Kinijos imperatoriui Ši Huangdi įvairių rangų kariai dėvėdavo skirtingus šalikus, kad juos būtų galima atskirti.[1]

Šiais laikais šalto klimato regionuose reto mezgimo šalikai, dažnai iš vilnos, yra nešiojami norint apsisaugoti nuo šalčio.

Karšto ir vėjuoto klimato regionuose šalikai rišami aplink kaklą, akis ir galvą, siekiant apsaugoti šias vietas nuo vėjo ir dulkių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]