Įsivaizduojamos bendruomenės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Įsivaizduojamos bendruomenės – JAV mokslininko Benedikto Andersono (Benedict Richard O'Gorman Anderson, g. 1936 rugpjūčio 26 d.) sukurta koncepcija, aiškinanti nacionalizmo kilmę. Pagal ją tautos traktuojamos kaip žmonių įsivaizduojamos bendruomenės.


Savo koncepciją jis išdėsto 1991 m. išleistoje knygoje Anderson, Benedict. Imagined Communities: Reflections on the Origin and Spread of Nationalism. Revised Edition ed. London and New York: Verso, 1991. ISBN 0-86091-329-5.

Teorijos esmė[taisyti | redaguoti kodą]

Tauta, pasak B. Andersono, yra įsivaizduojama, nes jos realiai negalima apčiuopti, o tik įsivaizduoti ir tapatintis su įsivaizduojamu tautos įvaizdžiu. „Iš tikrųjų visos bendruomenės, didesnės už pirmykščius kaimus, kur gyventojai vos ne kasdien susiduria akis į akį <…>, yra įsivaizduojamos”, - teigia jis.

Įsivaizduojama bendruomenė leidžia save pajusti kaip kažką didesnio už tiesiogiai supančią bendruomenę. B. Andersono teigimu, susiformuoti įsivaizduojamoms bendruomenėms galimybės sudarė komunikacijos technologijos. Kolektyvinį įsivaizdavimą ir per tai atsirandantį bendrumą autorius motyvuoja tų pačių knygų, žurnalų, laikraščių skaitymui. Technologija įvardijama kaip kultūrinės nacionalizmo šaknys – tai technologinio determinizmo pavyzdys.


Spaudą B. Andersonas vertina kaip verslą: su knygomis, anot jo, prasideda ir masinė gamyba. Jis sako, kad pirmiausia prekiautojai ieškojo tokių knygų, kurios galėjo dominti kuo daugiau jų amžininkų. Užpildžius pirmąją - lotyniškai kalbančiųjų rinką, atsigręžiama į vietinių kalbų rinkas. Taip kapitalizmas kelia nacionalinių kalbų bangą. Andersonas pabrėžia, kad spausdintinė kalbos atsiradimas davė akstiną formuotis nacionalinėms tautoms.


B. Andersono idėjų kontekstas[taisyti | redaguoti kodą]

B. Andersonas priklauso modernistinei nacionalizmo mokyklai (kartu su Ernest'u Gellner'iu, Eric'u Hobsbawm'u ir kt.), nes jis tautas ir nacionalizmą laiko šiuolaikiniu produktu, susiformavisiu ekonominiams ir politiniams tikslams pasiekti. Modernistinė nacionalizmo aiškinimo mokykla oponuoja ankstesnėms teorijoms, teigiančioms, kad tautos egzistavo nuo ankstyviausių žmonijos gyvavimo laikų.

B. Andersonas, išskirdamas utopinius nacionalizmo bruožus (tauta yra įsivaizduojama, ribota ir suvereni), skiriasi nuo kitų modernistinės mokyklos teoretikų tuo, kad, priešingai, pavyzdžiui, Gellner'iui and Hobsbawm'ui, globalizacijos sąlygomis neprognozuoja nacionalizmo išnykimo, o suteikia naujų idėjų nacionalizmo aiškinimui.

Tauta, pasak B. Andersono, yra įsivaizduojama, nes jos realiai negalima apčiuopti, o tik įsivaizduoti ir tapatintis su įsivaizduojamu tautos įvaizdžiu. Ribota nacija todėl, kad nė viena nacija netapatina savęs su visa žmonija. Suvereni nacija yra per laisvės suvokimą – laisvės matas ir simbolis yra suvereni valstybė.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Anderson Benedict. Įsivaizduojamos bendruomenės. Apmąstymai apie nacionalizmo kilmę ir plitimą. Vilnius: Baltos lankos 1999. ISBN 9986-861-74-8


  • Ernest Gellner. Tautos ir nacionalizmas. Vilnius:Pradai,1996