Ąžuolinis skylenis
| Inonotus dryophilus Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | |
|---|---|
.jpg) Ąžuolinis skylenis (Inonotus dryophilus) | |
| Mokslinė klasifikacija | |
 Index Fungorum
| |
| Binomas | |
| Inonotus dryophilus (Berk.) Murrill, 1904 [1] | |
| Sinonimai | |
|
Ąžuolinis skylenis (Inonotus dryophilus) – šiurkšteninių (Hymenochaetaceae) šeimos skylenių genties grybas. Auga šiaurinėse vidutinių platumų zonose nuo Azijos iki Šiaurės Amerikos. Europoje dažnesnis pietinėje ir centrinėje dalyje.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Parazituojantis grybas, sukeliantis baltąjį šerdinį gyvų medžių kamienų medienos puvinį.[2] Vaisiakūniai vienmečiai, stambūs, išauga vasarą ar ankstyvą rudenį.
Auga ant vidutinių ir stambių ąžuolų, pavienių ar miškuose. Dažniausiai pasitaiko 2 m ir didesniame aukštyje ant kamienų ar apatinių stambių šakų. Panašūs kamštinio skylenio (Inonotus dryadeus) vaisiakūniai vystosi žemiau, apatinėje ąžuolo kamieno dalyje.
Populiacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1992 m. ąžuolinis skylenis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.[3]
Lietuvoje auga daugiausiai pietrytinėje ir centrinėje dalyje. Aptikta 19 radaviečių su gausiomis populiacijomis Punios šile (Alytaus rajone), Kauno ąžuolyne, Gustonių miške (Panevėžio rajone), Gojaus miške (Prienų rajone), Dūkštų, Verkių ir Žaliųjų ežerų apylinkėse (Vilniaus rajone).[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://eol.org/pages/190565/overview Archyvuota kopija 2015-03-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.fs.fed.us/r3/resources/health/field-guide/sds/heartrots.shtml
- ↑ Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas
- ↑ Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 686 p. ISBN 978-9955-692-71-3