W. M. Keck observatorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Keko teleskopai Havajuose

W. M. Keko observatorija yra dviejų teleskopų sistemos observatorija Havajuose ant Mauna Kea kalno 4145 m aukštyje. Abiejų teleskopų agrindinių vedrodžių skersmuo – 10 metrų.

Nuo 1960 m. ant šio kalno veikia 9 teleskopai. Tarp jų yra didžiausi pasaulyje teleskopai Keck I ir Keck II. Abu teleskopai veikdami kartu dirba kaip astronominis interferometras. Teleskopai yra reflektoriaus stiliaus.

1985 m. Hovardas B. Keck iš W. M. Keck fondo skyrė 70 milijonų dolerių teleskopui Keck I statybai. Teleskope konstrukcija yra sudaryta iš mažų smulkių segmentų. Keko teleskopų veidrodžių segmentus sudaro 36 šešiakampiai segmentiniai veidrodžiai. Kiekvienas segmentas yra sistemos išlaikomas nepaprastai stabiliai. Visą observatorijos sistemą kontruliuoja kompiuterio – kontrolės sistema sensoriais ir pavaromis keičiama segmentų sistema. Both Keko teleskopuose yra naudojama adaptyvioji optika, kuri kompensuoja atmosferos oro turbulencijos vaizdo iškraipymus. Jo skiriamoji geba prilygsta vienam 85 m skersmens teleskopui.

Keck I teleskopas baigtas statyti 1993 m., Keck II – 1996 m.

Keko teleskopai yra azimutinės montuotės. Abu teleskopai sveria 270 tonų. Keko teleskopų sistema veikia visišku nulinės interferometrijos tikslumu.

Teleskopo observatorija bendradarbiauja su Havajų universitetu ir Kalifornijos universitetu.

Apžvalga[taisyti | redaguoti kodą]

„DEIMOS“ – tolimų vaizdų daugiaobjektinis spektrografas. Bendro pobūdžio, blankių objektų, daugiaplyšių, dvigubo šviesos pluošto, matomų bangos ilgio vaizdų spektrografas. Pradėjo veikti 2002 birželį. DEIMOS spektrinė apimtis siekia iki 5000 angstremų per ekspoziciją, aukšta spektrinė rezoliucija: iki 1 angstremo, didelio našumo ir santykinai platus laukas 81,5arcmin² srityje. Spektrografas buvo sukurtas dviem šviesos pluoštams interferuoti, turi vieną kamerą ir gali stebėti trimis būdais: tiesioginio atvaizdavimo, ‘ilgų plyšių’ ir ‘daugiaplyšiu’ spektroskopija.

„ESI“ – Tai laiptinė difrakcinė gardelė, kuri pasižymi santykinai nedideliu brūkšnelių tankiu, bet yra optimizuota didelės eilės difrakcinių juostų gavimui. Pagrindą sudaro Ešeletas

ESI – tai spektrografas ir vaizdo formuotuvas, kuris naudojamas kasegrano židinyje. ESI turi tris darbo režimus: laiptinį, ‘mažos dispersijos’ su galimybe naudoti daugiaplyšius pajėgumus ir tiesioginį atvaizdavimą. Daugintuvo režime yra dešimt eilių ant CCD kameros, kurių bangos ilgiai visiškai padengti nuo 3900 iki 10 900 angstremų. Dispersijos greitis yra beveik pastovus 11,5 km/s/pikselį. Plyšiai yra 20arcsec ilgio ir prieinami pločiuose: 0,3 0,5 0,75 1,0 1,25 ir 6,0 arcsec. Vienas arcsec pločio plyšys projektuoja į 6,5 pikselių.

NIRSPEC – The Near InfRared echelle SPECtrograph Kriogeninis prizminės gardelės laiptinis spektrografas. Plyšių stebėjimo kamera leidžia atvaizduoti laukus 46’’ kvadratinį lauką iš 1-2,5 mikronų

„NIRSPEC“ turi atskirą AO adaptyviosios optikos režimą

„OSIRIS“ – tai artimųjų infraraudonųjų vientisųjų laukų spektrografas Instrumentas naudoja labai mažų lęšių rinkinį (matricą) atrinkti mažus stačiakampius dangaus lopinėlius, kurių rezoliucijos artėja į ribą dėl Keck II skersmens (10m). Vientisieji laukai naudoja matricas (2048x2048) matricas (infraraudonosioms spinduliuotėms) ir tai gerai atitinka adaptyviosios optikos tikslus.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]