Vulfila
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vulfila (got. Wulfila, gr. Ulfilas – mažasis vilkas; apie 310 m. – 383 m.) – misionierius, Biblijos vertėjas, vestgotų bažnyčios veikėjas. Vyskupu tapo 341 m. Tarp germanų genčių skleidė arijonizmą. Laikomas gotų rašmenų kūrėju. Manoma, kad Vulfila išvertė į gotų kalbą dalį Biblijos. Yra išlikę keletas šio vertimo fragmentų. Tai seniausias gotų kalbos paminklas.[1]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. MELI institutas, Vilnius.