Verutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Verutas

Verutas (lot. verutum, dgs veruta 'iešmas') – trumpa romėnų kariuomenės akstis.

Verutus naudojo velitai priešo rikiuotės apsvaidymui. Kitos tame pačiame mūšyje naudojamos ietys būdavo piliumai, kuriuos naudojo hastatai ir principai.

Verutų ietikočio ilgis būdavo apie 1,1 m (piliumų ilgis būdavo apie 2 m), o antgalis – apie 13 cm ilgio. Verutai kartais turėdavo metalinį stiebą (kaip ir piliumai) arba smailėjanti metalinį antgalį.

Verutus romėnai perėmė iš samnitų ir volskų. III–II a. pr. m. e. kiekvienas lengvasis pėstininkas velitas nešdavosi į mūšį septynis verutus. Verutai buvo visai efektyvūs ginklai, tinkami net kovai su kovos drambliais, kas paaiškėjo Zamos mūšyje. II a. pr. m. e. verutai iš ginkluotės dingo kartu su pačiais velitais. Ankstys į legionierių ginkluotę grįžo vėlyvosios imperijos laikais.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]