Velebitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Velika Paklenica upelio slėnis

Velebitas yra kalnų grandinė palei Kroatijos Adrijos jūros pakrantę.

145 km ilgio Velebito kalnynas yra ilgiausias Dinarų kalnų masyvas, atskiriantis nuo jūros Likos regioną. Velebito plotis yra 10-30 km, aukščiausia viršūnė – Vaganski Vrh (1 757 m). Velebitas prasideda šiaurės vakaruose netoli Senjo Vratniko kalnų perėjos ir baigiasi už 145 km pietryčiuose, netoli Zrmanjos upės ištakų netoli Knino.

Velebitas paprastai dalinamas į keturis regionus:

  • šiaurinę dalį tarp Vratniko ir Veliki Alano perėjų; aukščiausia viršūnė Mali Rajinacas (1699 m)
  • centrinė dalis tarp Veliki Alano ir Baške Oštarijo; aukščiausia viršūnė Šatorina (1624 m)
  • pietinė dalis tarp Oštarijo ir Mali Alano; aukščiausios viršūnės Vaganski vrh (1757 m), Sveto brdo (1753 m);
  • pietrytinė dalis, kurios svarbiausia viršūnė yra Crnopacas.

Visas Velebitas yra gamtos parkas, kuriame išskirti du nacionaliniai parkai: Paklenica ir Sjeverni Velebitas. Ypatingai gamta saugoma Sjeverni Velebite esančiuose rezervatuose Hajdučki ir Rožanski Kukovi. Oficialiai čia negalima jokia antropogeninė veikla (išskyrus tyrimus). Tai daugiausia mažai ištirtos ir laukinės gamtos vietos, kurios tokiomis greičiausiai išliks ir artimiausioje ateityje.

Velebite yra ir didžiausi bei giliausi Kroatijos urvai. Iš trijų dalių susidedantis „Lukina jama“ urvas yra 1392 m gylio, o „Slovačka jama“ – 1320 m.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]