Vasalizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vasalizacija – vieno žmogaus patekimas priklausomybėn nuo kito žmogaus, keleto ar daug kitų žmonių.

Termino kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminas kilo nuo politinio termino, reiškiančio patekimą vasalinėn priklausomybėn feodalinėje visuomenėje.

Samprata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vasalizacija psichologijoje iš esmės reiškia patekimą netiesioginėn priklausomybėn, tai yra, tokion priklausomybėn, kuri nėra tiesiogiai primetama (pavyzdžiui, fiziniu smurtu ar kitais panašiais būdais), bet žmogus savo noru jon atsiduoda. Taip gali įvykti, kadangi vasalizuojantysis žmogus vasaliazuojamajam yra autoritetas. Todėl priima pastarojo tiesos ir stengiamasi gyventi taip taip, bando jį mėgdžioti. Tokiu atveju individas atsisako savo minčių, požiūrio ir moralinių vertybių.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vasalizacija dažnai įvyksta ankstyvajam amžiui, ypač paauglystėje, bet gali būti vasalizuojamas ir suaugęs asmuo. Vasalizacija verčia paauglius išbandyti alkoholį ar rūkymą, nes taip daro kiti, aplinkiniai, kurie paauglio laikomi autoritetais. Tai kolektyvinė vasalizacija, kai sekamas ne vienas žmogus, bet bendra žmonių visuma, kuri pat esti „autoritetu“. Vienas tokių pavyzdžių – mada; stengiamasi kaip nors elgtis (pavyzdžiui, rengtis) tik todėl, kad kiti taip elgiasi, nors iki tol toks elgesys nebuvo reikšmingas.

Atribojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vasalizacija nėra tas pats, kas smegenų plovimas, nes vasalizacija dažniausiai nėra vasalizuotojo daroma būtent šiuo tikslu, o vyksta savaime. Grasinimų vasalizacijoje dažniausiai nebūna, bet vasalizuojamasis jau pats nutaria, kad tokiu atveju, jei jis elgsis kitaip nei tie „autoritetai“, prie šių nepritaps, ir todėl elgiasi kaip jie.

Forma[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dažniausiai vasalizacija vyksta nesąmoningai – pats žmogus net nesusimąsto, kad vasalizuojasi.

Reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tolimesnė vasalizacijos stadija yra ta, kai jau ir pačiam vasalizuojamajam tampa priimtinas tas gyvenimo būdas, kurį jis priėmė vasalizacijos metu; t. y. jis atsisako buvusių vertybių.

Vasalizacija galima paaiškinti, kodėl žmonės elgiasi žiauriai tam tikrų diktatūrų metu. Kartais vasalizacija laikoma „varikliu“, vedančiu civilizaciją tolimesniu keliu, kuriuo ši eina. Pavyzdžiui, anksčiau būdavę normalu mirties bausmes vykdyti centrinei aikštei ir visi eidavo to pažiūrėti, dabar gi tai daugeliui būtų šlykštu ir nepriimtina; tie, kuriems šitai nepatiko, sugebėjo vasalizuoti daugumą kitų.

Vasalizacija galima iš dalies paaiškinti, kodėl egzistuoja skirtingos kultūros (kodėl vienur yra normalūs vieni dalykai, kitur – kiti, o pas mus tai dar kiti).

Lygmenys ir polinkis vasalizuotis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma žmonių, ypač konformistai, yra linkę vasalizuotis. Kai kuriems atrodo, kad, pavyzdžiui, jie nėra vasalizuojami, kai prisijungia prie kokių nors subkultūrų (pankai, metalistai ir kt.), vasalizuojamasi kitų toje subkultūroje esančių žmonių dėka.

Nelinkę į vasalizavimąsi, vertinantys asmeninę laisvę ir nepriklausomybę asmenys, linkę kovoti už save paprastai retai vasalizuojasi, kadangi jiems nepriimtinas „sekimas paskui minią“. Dauguma lyderių priskiriami būtent šiai kategorijai.