Vartojimo naudos viršijimas
Vartojimo naudos viršijimas – skirtumas tarp kainos, kurią vartotojas planuoja ir kokią iš tikro turi mokėti; jis nurodo, kiek prekė ar paslauga dar gali brangti ir dar bus perkama.
Pagal mažėjančio naudingumo taisyklę didėjant vartojimui dar viena tokia pati gėrybė duos vis mažesnę naudą. Dėl to vartotojas linkęs už tolesnes gėrybes mokėti mažiau, kol jo mokama suma susilygins su rinkos kaina. Skirtumas tarp gėrybių suteikiamos naudos ir rinkos kainos yra vartojimo naudos viršijimas.
Pavyzdys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vartotojas už pirmą ananasą pasiryžęs sumokėti 10 Lt. Kai jau patenkino dalį savo poreikių, už antrą ananasą pasiryžęs sumokėti tik 8 Lt, už dar kitą tik 6 Lt. Bet rinkos kaina vienoda, ir vartotojas už visus ananasus moka tiek pat. Jei ananaso kaina yra 3 Lt, tai pirkėjas sumokės 3 Lt už kiekvieną vienetą. Penkto ananaso jau nepirks, nes už jį pasiryžęs sumokėti tik 2 Lt, o tokia kaina yra mažesnė už rinkos kainą. Kitaip tariant, rinkos kaina yra aukštesnė, negu vartotojas tikisi iš jos naudos. Vartotojo pirkimą parodo tokia lentelė:
Ananaso Pasiryžęs Kaina Vartojimo
eil.nr. sumokėti naudos viršijimas
--------------------------------------------
1 10 Lt. 3 Lt. 7 Lt.
2 8 Lt. 3 Lt. 5 Lt.
3 6 Lt. 3 Lt. 3 Lt.
4 4 Lt. 3 Lt. 1 Lt.
--------------------------------------------
28 Lt. 12 Lt. 16 Lt.
Vartotojui pirmas ananasas davė 10 Lt naudos, o sumokėjo 3 Lt, taigi gavo 7 Lt papildomos naudos (pelno). Pirkdamas 4 ananasus, vartotojas gavo naudos už 16 Lt. Kiekvienas tolesnis ananasas nešė vis mažesnę naudą, kol galiausiai pirkėjas juos nustojo pirkti.