Varniškių apylinkė (Nemenčinė)

Koordinatės: 54°58′š. pl. 25°23′r. ilg. / 54.97°š. pl. 25.38°r. ilg. / 54.97; 25.38
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°58′š. pl. 25°23′r. ilg. / 54.97°š. pl. 25.38°r. ilg. / 54.97; 25.38

  Varniškių apylinkė
Centras Varniškės (1950–1954)
Pavarpiai I (1954–1960)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Paberžės valsčius
Apskritis Širvintų apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Nemenčinės rajonas (1950–1960)
Sritis Vilniaus sritis
Dabartinė seniūnija
Sužionių seniūnija, Paberžės seniūnija, Nemenčinės seniūnija

Varniškių apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas rytų Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Paberžės valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Nemenčinės rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Dailidėnų apylinkės, dalis Eitminiškių apylinkės, dalis Kūdrių apylinkės ir dalis Arliškių apylinkės, o dalis Varniškių apylinkės prijungta prie Minkelių apylinkės. 1960 m. gegužės 19 d. Varniškių apylinkė prijungta prie Eitminiškių apylinkės, Visalaukės apylinkės ir Sužionių apylinkės.

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
Molotovo vardo kolūkis [3]
1959-02-01
(Išsamiau)
29,35 Sužionių tarybinio ūkio Pavarpių skyrius [4] 9 kaimai, 13 vienkiemių

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 140
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 2
  3. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 28–29
  4. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 268