Tui Haatakalaua

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tuʻi HaʻatakalauaTongos imperijos valdovų dinastija ir titulas, naudotas nuo XV–XVIII a. Jis egzistavo paraleliai su Tui Tonga, tik turėjo pasaulietinę, o ne religinę valdžią. Nuo XVII a. dinastija nebeteko naujos valdžios, kurią paveržė Tui Kanokupolu.

Dinastinę liniją apie 1470 m. įkūrė 24-asis Tui Tonga Kauʻulufonua, kuris padalino Tongos valdžią į religinę ir pasaulietinę. Pirmuoju Tui Haatakalaua tapo jo brolis Moʻungāmotuʻa. Abi dinastijos valdė tame pačiame mieste – Mua, tačiau Tui Tonga turėjo rūmus toliau nuo jūros, o Tui Haatakalaua – blogesnėse žemėse arčiau jos. Abiejų dinastijų ribas skyrė simbolinis Fonuamoa kelias.

Sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Moʻungāmotuʻa – atrodo, kad jam pavyko išvyti Tui Tonga astovus iš šalies, ir jie buvo priversti beveik šimtmečiui prisiglausti Samoa, kol dinastinė linija visiškai nusilpo.
  2. Tanekingaʻotonga
  3. Vaʻematoka
  4. Siulangapō
  5. Vakalahimoheʻuli – valdė apie 1550 ir leido Tui Tonga Tapuʻosi grįžti iš tremties Samoa.
  6. Moʻunga ʻo Tonga – valdė XVII a. pr. Jo sūnus Ngata tapo vietininku Hihifo (Nukualofoje), kur įtvirtino naują dinastiją Tui Kanokupolu. Dukra ištekėjo už Tui Tonga Fatafehi, taip sustiprindama tarpdinastinius ryšius.
  7. Fotofili – susitiko su Abeliu Tasmanu 1643 m.
  8. Vaea – pradėjo pilietinį karą su kita dinastine linija Tui Kanokupolu (Mataelehaʻamea). Po jo valdymo pastarieji galutinai įsigalėjo šalies valdžioje. Tui Haatakalaua nebeteko realių galių.
  9. Moeakiola
  10. Tatafu
  11. Kafoamotalau
  12. Tuʻionukulave
  13. Silivakaifanga
  14. Fuatakifolaha – nuo jo titulą ėmė dažnai įgyti kitos dinastijos Tui Kanokupolu atstovai, ir titulas tapo tik formalus, dažnai suteikiamas senatvėje valdžiusiems valdovams.
  15. Tupoulahi
  16. Maealiuaki – gyveno apie 1777 m. Buvo paskutinysis linijos atstovas.

Po Maealiuaki minimi kiti galimi atstovai, tačiau situacija dėl jų neaiški.

Šios dinastijos palikuonys davė pradžią Tongos didikų giminei Tungī.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]