Tradicinė Tibeto medicina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Tradicinė Tibeto medicina - 1300 metų senumo tibetiečių medicinos mokslas, kilęs iš Budos mokymo, itin pabrėžiantis ryšį tarp kūno ir dvasios. Pasak svarbiausio Tibeto medicinos teksto, vadinamo Keturiomis tantromis ligos išsivysto dėl vienos svarbios priežasties: žmonės nežino savo tikrosios prigimties. Dėl savo tikrosios prigimties nežinojimo atsiranda vadinamieji trijų rūšių proto nuodai: neišmanymas, troškimas bei neapykanta. Ilgainiui šie trys nuodijantys jausmai pažeidžia tris svarbiausias kūno energijos sistemas, vadinamas lung, tripa ir badken (tris nepas). Vėliau šių sistemų sutrikimai išsivysto į ligą.

Kaip ir Ajurveda bei tradicinė kinų medicina, Tibeto medicina siekia suprasti ligos priežastį ir pusiausvyros sutrikimo prigimtį, dėl kurių žmogus suserga, o vėliau tą sutrikusią pusiausvyrą atstato. Tibetiečių medicinoje liga diagnozuojama nuodugniai apklausiant ligonį, apžiūrint jį, tikrinant liežuvį, analizuojant šlapimą ir labai sudėtingu metodu tikrinant pulsą. Visi šie dalykai suteikia daug išsamios informacijos apie tikrąją fizinę, protinę ir emocinę paciento būseną. Gydytojas tada aptaria įvairius natūralius gydymo būdus, atstatančius trijų nepų harmoniją ir pusiausvyrą.

Tibetiečių medicina daugiausia gydo vaistažolėmis ir jų mišiniais, tačiau kai kada vartojami gyvulinės kilmės preparatai, brangakmeniai ir metalai. Taip pat kartais taikomos įvairios dietos, mankšta, tam tikrų kūno taškų šildymas smilkstančiomis vaistažolėmis (moksibustija), organizmo valymas ir Tibeto akupunktūra. O jeigu reikia sukelti gilesnius sveikimo procesus, rekomenduojamos įvairios meditacijos.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Geffen J. R. Kelionė per vėžį. K., 2003.