Teisės šaltinis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Teisės šaltiniai)
Teisės šaltinis – būdas, kuriuo įtvirtinamos (išoriškai išreiškiamos) teisės normos. Tai taisyklės, teorijos, idėjos, teisės aktai, iš kurių kyla teisė, priimami teisiniai sprendimai, kurių pagrindu taikomos normos, sprendžiant teisinius ginčus. Pagal chronologiją gali būti galiojantys ir istoriniai teisės šaltiniai (žr. teisės paminklas).
Istoriškai seniausi teisės šaltiniai yra teisiniai papročiai. Civilinės teisės sistemose pirminiai teisės šaltiniai yra valstybės išleisti įstatymai, konstitucija, tarptautinės sutartys ir (mažiau svarbūs) papročiai. Antriniai šaltiniai yra precedentinė teisė[1] ir teisės doktrina.
Rūšys [taisyti]
Teisės teorijoje išskiriami šie teisės šaltiniai:
- norminiai teisės aktai,
- teisiniai precedentai,
- teisiniai papročiai,
- teisės mokslo doktrina,
- (bendrieji) teisės principai,
- religinės dogmos,
- tradicijos.
Nuorodos [taisyti]
- ↑ Glendon M.A., Gordon M.W., Osakwe Ch. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius, 1993. P.117
 |
Šis teisinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
