Taboro šviesa
.jpeg){kind=spacer}
Taboro šviesa (sen. gr. Φῶς του Θαβώρ; sen. gr. Ἄκτιστον Φῶς = „Neapreikštoji šviesa“; sen. gr. Θεῖον Φῶς = „Dieviškoji šviesa“) — mistinėje stačiatikių maldos tradicijoje, hesichazme šviesa, kurią regėjo apaštalai Taboro kalne įvykus Jėzaus Kristaus persipavidalinimui (gr. Μεταμόρφωσης, Mt 17; plg. Jn 1, 2).
Hesichazme pabrėžiamas dėmesys persipavidalinimui, tapsmui Taboro šviesa (perkeisti žmogų gali tik Viešpats). Anot tradicijos pasekėjų, šventasis, esantis sąjungoje su Dievu, pamato tą pačią Dieviškosios šviesos viziją kaip ir Jėzaus mokiniai ant Tabaro kalno Kristaus persipavidalinimo metu.[1]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- P. Christou, Partakers of God, Holy Cross Orthodox Press, Brookline Mass 1984.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Panayiotis Christou - Partakers of God - From Glory to Glory“. www.myriobiblos.gr. Nuoroda tikrinta 2019-09-03.
|
Šis straipsnis apie Krikščionybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |