Sviati Juras

Koordinatės: 48°15′07″ š. pl. 17°12′56″ r. ilg. / 48.25194°š. pl. 17.21556°r. ilg. / 48.25194; 17.21556 (Sviati Juras)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sviati Juras
svk. Svätý Jur
      
Sviaty Juro gatvėje, šalia bažnyčios
Sviati Juras
Sviati Juras
48°15′07″ š. pl. 17°12′56″ r. ilg. / 48.25194°š. pl. 17.21556°r. ilg. / 48.25194; 17.21556 (Sviati Juras)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas Bratislavos kraštas
Apygarda Pezinoko apygarda
Gyventojų (2006 m.) 5 186
Altitudė 180 m

Sviati Juras (svk. Svätý Jur , veng. Szentgyörgy,) – Slovakijos miestas, esantis šalies vakaruose, netoli sostinės Bratislavos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1209 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta Sviati Juro vietovė. 1647 m. suteiktos laisvojo miesto teisės. Tuo metu regionas ir miestas priklausė Vengrijos karalystei. 1603–1664 m. buvo statomos miesto gynybinės sienos, tačiau 1663 m. per turkų Osmanų antpuolį miestas labai nukentėjo. Taip pat buvo užimta ir sugriauta Baltoji Pilis (svk. Biely Kameň), kuri buvo svarbus regiono administracinis centras.

Baltosios Pilies griuvėsiuose

Nuo XVIII a. regione ir mieste kūrėsi vokiečių bendruomenės, vadinamieji padunojės švabai. Jie į regioną atėjo su savo kalba, religija ir kultūra. Po Antrojo pasaulio karo vokiečiai buvo deportuoti iš regiono ir perkelti į Vokietiją, Austriją ar kitas Vakarų Europos šalis.

1840 m. buvo nutiestas pirmasis geležinkelis Vengrijos karalystėjeBratislavos į Sviati Jurą.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mieste gyveno 5186 gyventojai (2006 m.).
  • Iš jų 97.5% buvo slovakai.
  • 72.5% % – katalikų tikėjimo.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • ŠK Svätý Jur futbolo klubas.
  • „ŠK Svätý Jur stadionas“ futbolo stadionas, turintis 800 sėdimų vietų.

Baltoji Pilis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Baltoji Pilis (svk. Biely Kameň) buvo paminėta rašytiniuose šaltiniuose 1217 m.
  • Iki 1609 m. joje gyveno Sviaty Juro grafai, bet vėliau persikėlė į dvarą mieste.
  • 1663 m. per turkų osmaų išpuolį pilis buvo užimta ir sugriauta.
  • Pilies griuvėsiai iki šiol išlikę.

Sviati Juro panoraminis vaizdas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]