Suprematizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juodasis kvadratas' (Kazimir Malevič, 1915)
Juodasis apskritimas (Kazimir Malevič, 1915)

Suprematizmasgeometrinių abstrakcijų menas, 19131915 metais suformuotas rusų tapytojo Kazimiro Malevičiaus (1878-1935). Anksčiau Malevičius tapė neoprimityviuoju bei kubofuturistiniu stiliumi ir priklausė grupuotei, susibūrusiai aplink Michailą Larianovą ir Nataliją Gončarovą. Tačiau iki 1913 metų jis įsitvirtino naujoje radikalioje pozicijoje. Geometrinės figūros, ypač kvadratas, neegzistuojančios nei gamtoje, nei tradicinėje tapyboje, Malevičiui simbolizavo pasaulio, kur kas didingesnio už regimąjį, pranašumą. Malevičius buvo krikščionių mistikas ir, kaip jo tėvynainis Vasilijus Kandinskis, tikėjo, kad meno kūrimas bei suvokimas – tai savarankiška dvasinė veikla, atsiribojusi nuo bet kokių politinių, utilitarinių ar socialinių tikslų.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Netrukus priešrevoliucinėje Rusijoje suprematizmas tapo viena iš dviejų radikalių meno krypčių, pagrįstų geometrine abstrakcija. Antroji kryptis buvo konstruktyvizmas, o jo pradininkas – Vladimiras Tatlinas. Visiškai priešingai nei Malevičius, jis tikėjo, jog menas privalo atitikti socialinius tikslus. Ideologinis šių grupuočių skilimas sukėlė konkurencinę įtampą tarp abiejų atkaklaus būdo lyderių. Prieš bendrą jų parodą jie netgi įsivėlė į kumštynes, todėl abiejų grupuočių darbai buvo demonstruojami atskirose salėse. Paroda Pati paroda, pavadinta „Paskutinė futuristų paveikslų paroda: 0-10“, kurioje buvo pristatyta keturiolikos menininkų daugiau nei 150 darbų, sulaukė triumfo. Tai buvo viešas tapytojų suprematistų debiutas, palydėtas manifestais bei pamfletais.

Pokyčiai[taisyti | redaguoti kodą]

Malevičius, kaip ir kiti jo kartos atstovai, tikėjo meno galia išreikšti garsų sukeltus jausmus, mokslo laimėjimų esmę ir tai, ką jis vadino „begalybės pojūčiu“. Po pirmųjų savo darbų, kuriuose paprastos geometrinės figūros nutapytos juodai, baltai, žaliai, raudonai ir mėlynai, jis ėmėsi sudėtingesnių formų ir platesnės spalvų bei šešėlių gamos, kūrė ardvės ir judesio iliuziją taip, lyg atrodytų, kad detalės plūduriuoja priešais drobę. Tai atsispindi daugelio to laikotarpio paveikslų pavadinimuose, pavyzdžiui, „Suprematistinė kompozicija: skrendantis lėktuvas“.

Šalininkai[taisyti | redaguoti kodą]

Suprematizmas pritraukė daug šalininkų; tarp jų buvo Liubovė Popova (1889-1924), Olga Rozanova (1886-1918), Nadežda Udalcova (1886-1961), Ivanas Puni (1894-1956). Po 1917-ųjų Spalio revoliucijos suprematizmas suklestėjo. 1918 metais laikraštis skelbė: “Maskvoje suklestėjo suprematizmas. Iškalbos, parodos, kavinės – viskas yra suprematistiška. Galima drąsiai sakyti, kad suprematizmas jau čia“.

Baigtis ir reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Suprematizmą pirmiausia išstūmė konstruktyvizmas, vėliau, trečiojo dešimtmečio antrojoje pusėje, nustojus oficialiai remti eksperimentinį abstraktųjį meną, jo vietą užėmė socialistinis realizmas. Suprematizmas tapo atspirties tašku kitiems – įkvėpė ne tik europietiškąjį konstruktyvizmą, bet ir Bauhauzo kompozicijos mokslą, internacionalinį architektūros stilių bei septintojo dešimtmečio minimalistinį meną.