Stachanovietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aleksejus Stachanovas (centre) kalbasi su bendradarbiu.

Stachanoviečiai – Stachanovo pasekėjų, socialistinės gamybos novatorių, daug kartų viršijusių nustatytas gamybos normas, masinis judėjimas Tarybų Sąjungoje. Stachanoviečiai buvo žinomi dėl darbo našumo kėlimo ir geresnio technikos naudojimo. Judėjimo pavadinimas kilo 1935 m. nuo Donbaso šachtos kirtėjo Aleksejaus Stachanovo pavardės. Stachanoviečiai buvo visokeriopai skatinami ir propaguojami TSRS Komunistų partijos kaip naujas socialistinio lenktyniavimo etapo ir padidinto darbo našumo formos pavyzdys.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Judėjimas atsirado 1935 m. ir buvo pavadintas šachtos „Centrinis-Irminas“ darbininko Aleksejaus Stachanovo vardu, kuris 1935 m. rugpjūčio 30 d. naktį per pamainą (5 val. 45 min.) išgavo 102 tonas anglių, kai norma buvo tik 7 tonos.

Stachanoviečių judėjimas buvo skatinamas ir propaguojamas Tarybų Sąjungos Komunistų partijos, kaip naujas socialistinio lenktyniavimo etapas ir darbo našumo didinimo forma.

1935 m. lapkričio 14–17 d. įvyko Maskvoje Pirmas visuotinis stachanoviečių sąjungos pasitarimas, kuriame buvo pabrėžta svarbi stachanoviečių judėjimo vaidmuo socializmo statyboje. Šiame susirinkime nuskambėjo vėliau tapusi garsi frazė: Gyventi tapo geriau, gyventi tapo linksmiau! (rus. Жить стало лучше, товарищи. Жить стало веселее).

Kritika[taisyti | redaguoti kodą]

Stachanoviečių judėjimu buvo siekiama kompensuoti problemą, kai įdėtos lėšos į industrializaciją nedavė laukiamo rezultato. „Darbinis didvyriškumas“ turėjo kompensuoti voliuntaristinį planavimą, disproporcijas ir neritmišką gamybą.

Pasak propagandos, tai leido padidinti visuomenės darbo našumą neintensyvinant darbo, tačiau geriau jį organizuojant, sumaniai jį pasidalijant ir racionalizuojant technologinius procesus, išvaduojant kvalifikuotus darbininkus nuo antraeilio parengiamojo darbo. Iš tiesų keliant darbo našumą buvo didinamas darbo intensyvumas, siekiama propagandos organizuotų „rekordų“, darbininkų eksploatacijos (ypatingomis sąlygomis pasiekti rezultatai buvo patvirtinami kaip gamybos normos) ir gamybos dezorganizavimo.

Dažnai stachanoviečių pasiekimais nepasisekdavo pasinaudoti, nes jie reikalavo daugiau išteklių, kurie buvo gauti pagal planą (pavyzdžiui, veržlių perprodukcija neduos rezultatų, jei varžtų bus pagaminta pagal planą).

Žinomi stachanoviečiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • P. N. Angelina – žemės ūkyje.
  • A. H. Busyginas – automobilių pramonėje.
  • I. I. Gudovas – staklių gamyboje.
  • P. F. Krivonosas – geležinkelių transporte.
  • N. S. Smetaninas – avalynės gamyboje.
  • E. V. Vinogradova ir M. I. Vinogradova tekstilės gamyboje.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]