Signiferis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Signiferis su signumu (rekonstrukcija}

Signiferis (lot. signifer) – Senovės Romos legionierius, nešiojęs kohortos ar centurijos signumą (lot. signum). Kiekviena centurija turėjo savo signiferį, tad legionas iš viso turėjo 59 signiferius. Kiekviena kohorta turėjo šešias centurijas, vadinasi – ir šešis signiferius, bet kohortos pirmosios centurijos signiferis buvo laikomas vyresniu už likusius penkis kohortos signiferius.

Romos imperijoje legionuose dalinių emblemas nešiodavo ne tik signiferiai, bet ir akviliferiai, imaginiferiai, veksiliarijai ir drakonarijai.

Legionieriai, priekyje eina centurionas, akviliferis, signiferis ir kornicenas (maždaug 70 m. e. m. legionierių rekonstrukcija)

Signiferis kaip štandarto nešiotojas[taisyti | redaguoti kodą]

Signiferis nešiodavo savo padalinio karinę emblemą signumą. Signumą sudarydavo ant stiebo pritvirtinti diskai (lot. philarae) ir kiti elementai. Stiebo viršuje būdavo lapiškas ieties antgalis arba plaštakos atvaizdas, simbolizavęs kareivių duotą priesaiką). Kartais signumas turėdavo ir vainiko atvaizdą, galbūt rodžiusį apdovanojimą ar buvusį garbės ženklu.

Signumo nešiojimas mūšyje būdavo pavojingas, kadangi signiferis būdavo pirmoje eilėje ir savigynai galiojo nešioti tik kumštinį skydą. Apie signumą grupuodavosi centurijos kariai.

Legionierius, siekiantis tapti signiferiu, turėdavo būti apmokytas. Apmokymą einantis karys vadindavosi signiferio discentas (lot. discentes signiferorum 'signiferio mokinys').

Signiferis kaip finansininkas[taisyti | redaguoti kodą]

Signiferiai ne tik nešiodavo signumus, bet ir būdavo centurijos finansų tvarkytojai bei legionierių pinigų saugotojai.

Patys signiferiai būdavo duplikarijai – jie gaudavo dvigubą algą.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]