Savivaldos teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Savivaldos teisė - administracinės teisės pošakis; visuma teisės normų, reguliuojančių valstybės teritorijos administracinių vienetų pagrindus, funkcionavimą ir statusą (vietos savivaldą).

Lietuvos savivaldos teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje savivalda įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato LR vietos savivaldos įstatymas. Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus (LR Konstitucija, 119 straipsnis)[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]