Sagumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Galų karys su sagumu ir keltišku skydu

Sagumas (lot. sagum), sagas – apsiaustas, kurį paprastai vilkėdavo Romos kareiviai ir žemesnieji karininkai Romos respublikos ir ankstyvaisiais Romos imperijos laikais.

Sagumas buvo laikomas karo drabužiu, priešingai negu toga, kuri buvo laikoma taikos drabužiu.[1] Vyresnieji karininkai ir generolai vilkėdavo paludamentą (lot. paludamentum). Italijoje vykstant karui visi Romos piliečiai net ir miestuose vilkėdavo sagumus (išimtis buvo tik konsulai). Taip vykstant Sąjungininkų karui 357–355 m.p.m.e. sagumus vilkėjo dvejus metus.

Sagumas buvo paprastas stačiakampis storo audeklo gabalas, susegamas odine, kartais galbūt metaline sąsaga ir dėvimas ant šarvų. Vilkint sagumą priekis būdavo atviras. Audeklas būdavo iš audžiamas neskalbtos vilnos, persisunkusios lanolinu, dėl ko būdavo sunkiai peršlampantis. Sagumai tradiciškai būdavo raudoni.

Kiti sagumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Generolų ir vyresniųjų karininkų vilkimus apsiaustus irgi kartais vadino sagumais, nors dažniau juos vadino mažybiniu pavadinimu lot. sagulum 'mažas sagumas'.

Europos šiaurinių tautų vilkimus apsiaustus taip pat vadindavo sagumais. Pvz., Tacitas minėjo germanų sagumus.

Kartais sagumais vadindavo vergų ir skurdžių Romos gyventojų vilkimus viršutinius drabužius.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sagum. Archyvuota kopija 2007-02-02 iš Wayback Machine projekto. In: Seyffert O. (1894) Dictionary of Classical Antiquities. 716 p.