Sėklinis virželis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sėklinis virželis (lot. funiculus spermaticus) - tai struktūros, tįstančios kirkšniniu kanalu nuo sėklidės prielipo uodegos iki giliojo kirkšninio žiedo. Jos visos apsuptos tais pačiais dangalais. Sėklinio virželio sudėtis:

  • užpakalinį skyrių sudaro - sėklinis latakas (ductus deferens), bei jo arterijos, venos, limfagyslės ir nerviniai rezginiai.
  • priešais sėklinį lataką išsidėsto sėklidės arterija apipinta nervinio rezginio, taip pat veninio vijoklinio rezginio (plexus pampiniformis) ir limfagyslių.
  • taip pat virželyje yra: vasa cremasterica - keliamojo sėklidės raumens gyslos, lytinio šlaunies nervo lytinės šakos.

Pasibaigus sėkliniam virželiui, už giliojo kirkšnies žiedo, virželio struktūros atsiskiria ir eina skirtingu keliu: sėklinis latakas su savo gyslom ir nervais - mažuoju dubeniu šlapimo pūslės ir priešinės liaukos link, o sėklidės gyslos ir nerviniai rezginiai - apatinės tusčiosios venos link.

Sėklinio virželio sienos sandara (einant iš vidaus):

  1. Fascia spermatica interna - vidinė sėklinė fascija.
  2. Musculus cremaster - sėklidės keliamasis raumuo.
  3. Fascia cremasterica - sėklidės keliamoji fascija.
  4. Fascia spermatica externa - išorinė sėklinė fascija.
  5. Tunica dartos - mėsingasis kapšelio dangalas.
  6. Cutis - oda.