Pustlaukio duobė

Koordinatės: 55°48′29.1″ š. pl. 22°58′21.04″ r. ilg. / 55.808083°š. pl. 22.9725111°r. ilg. / 55.808083; 22.9725111
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°48′29.1″ š. pl. 22°58′21.04″ r. ilg. / 55.808083°š. pl. 22.9725111°r. ilg. / 55.808083; 22.9725111

Pustlaukio duobė

Pustlaukio duobė – termokarstinės kilmės dauba, geomorfologinis gamtos paveldo objektas. Dauba yra Kelmės rajone, 1,5 km į V-ŠV nuo Vainagių kaimo, Kurtuvėnų regioninio parko vakarinėje dalyje Pustlaukio geomorfologiniame draustinyje.

Apie objektą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gilus lašo formos duburys, kurio šlaitų aukštis siekia 13 metrų, polinkis 30–40 laipsnių. Pietiniame bei rytiniame šlaite susiformavusi ryški terasa, o šiauriniame gale – protaka (susiaurėjimas). Didžiausias ilgis – 200 m, plotis – 150 m, plotas – 6,44 ha.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pustlaukio duobę vėlyvajame ledynmetyje išrausė nuo ledyno pakraščio stačiai krintantis ir sūkuriuotas vandens srautas. Duburyje užsilikęs ledo luistas reljefo formą dar labiau paryškino, o kai ištirpo, pavirto gana giliu ežerėliu. Palyginti neseniai šis vandens telkinys tapo pelke, dar yra likę keletas mažų akivarų. Vandens sluoksnis po augaline aukštapelkės danga – nuo 4 iki 6 metrų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]