Psichastenija
Psichastenija – psichinė astenija. Pagal I. Pavlovą, psichastenija serga žmonės su silpna požievio struktūrų bei I signalinės sistemos veikla ir dominuojančia II signaline sistema.
Ligonis viskuo abejoja, svarsto, nesiryžta nieko spręsti, nepasitiki savimi, jam stinga aktyvumo, iniciatyvos. Sergantysis psichastenija jaudinasi, bijo ne tik tikrovės, bet ir ateities, būna įtaigus, linkęs į hipochondriją. Yra santūrus ir taktiškas, itin pedantiškas. Neretai pradeda mikčioti, smarkiai prakaituoja, greit rausta arba blykšta; kartais atsiranda funkcinio pobūdžio tachikardija.
Psichastenija gydoma psichoterapija, fizioterapija, vaistais.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Psichastenija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 243 psl.
|
Šis su psichologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |