Proletariatas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Proletariatas - (vok. proletariat, iš lot. "proletarus" - neturintis) socialinė klasė (grupė), neturinti gamybos priemonių ir kurios atstovų pagrindinis pragyvenimo būdas - savo darbo jėgos pardavimas.
Pirminė žodžio reikšmė [taisyti]
Senovės Romoje 'proletarius civis' buvo vadinami piliečiai, kurie remiantis Servijaus Tulijo sistemos turto cenzu buvo priskiriami žemiau nei V piliečių klasei. Šie piliečiai sudarė didžiąją Romos miesto gyventojų dalį ir kėlė rimtų socialinių problemų.