Proletariatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Proletariatas (vok. proletariat, iš lot. „proletarus“ – neturintis) – socialinė klasė (grupė), neturinti gamybos priemonių ir kurios atstovų pagrindinis pragyvenimo būdas – savo darbo jėgos pardavimas.

Pirminė žodžio reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Senovės Romoje 'proletarius civis' buvo vadinami piliečiai, kurie remiantis Servijaus Tulijo sistemos turto cenzu buvo priskiriami žemiau nei V piliečių klasei. Šie piliečiai sudarė didžiąją Romos miesto gyventojų dalį ir kėlė rimtų socialinių problemų.

Proletariatas marksizme[taisyti | redaguoti kodą]

Plėtodamas savo marksizmo teoriją, Karlas Marksas proletariato terminu įvardijo socialinę klasę, kuri neturi gamybos priemonių nuosavybės ir kurios vienintelės pajamos yra gaunamos parduodant savo darbo jėgą.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.marxists.org/archive/marx/works/1867-c1/ch06.htm Karl Marx. Chapter Six: The Buying and Selling of Labour-Power