Progresas (gamykla)

„Progresas“ - Klaipėdos taros gamykla, įkurta 1946 m. Iš pradžių joje buvo surenkamos statinės žuvies produkcijai laikyti, vėliau gaminta tara. Gamykla stovėjo Žvejybos uosto teritorijoje.

Istorija

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – nerišlus, nenuoseklus tekstas, netikęs linksnių, giminių derinimas Jei galite, sutvarkykite.

Gamykla turėjo savo katilinę, lentpjūvę, garažus. Šalia jos stovėjo Klaipėdos jūrininkų ligoninė, mokyklos pastatai.

Sovietmečiu priklausė gamybiniam susivienijimui "Litrybprom" kaip sudėtinė jo dalis. Kai atsirado Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė "Jūra", kaip atskiras juridinis vienetas perėjo jos jurisdikcijon. Tačiau pamažu nykstant „Progreso“ gaminamos produkcijos poreikiui ją bandyta privatizuoti, supirkinėtos jo akcijos.

1965 m. vasario 27 d. Vakarų baseino vyriausiosios žuvies pramonės valdybos įsakymu buvo pervadintas Klaipėdos statinių-taros kombinatu „Progresas“ direktorius J. Leonovas.

Nuo 1977 m. kombinatas tapo Klaipėdos taros gamykla „Progresas“.

Jau antrąją dieną po nepriklausomybės paskelbimo, 1990 m. kovo 13-ąją, Aukščiausiosios Tarybos sprendimu visos sąjunginio pavaldumo įmonės ir organizacijos buvo perduotos Lietuvos Respublikos jurisdikcijon. Tarp tokių buvo ir Klaipėdos jūrų žvejybos uostas, iki tol buvęs pavaldus TSRS žuvies pramonės ministerijai.

1991 m. vasarį paskelbtu susisiekimo ministro įsakymu į specialiosios paskirties valstybinių įmonių sąrašą pateko ir Klaipėdos jūrų žvejybos uostas. Tokios įmonės negalėjo būti privatizuojamos. Ir jau vėliau iš daugybės įvairių įmonių sudarytas Žvejybos uostas išsiskaidė.

„Jų pagrindu susikūrė daug nedidelių privačių įmonių. Kai kurios jų per kelerius metus išnyko arba jų turtą įsigijo kitos įmonės. Būtent šiuo periodu bankrutavus radiocentrui ir aukcione parduodant jo turtą, buvo privatizuotas ir iš viso neparduodamas vienas hidrotechnikos įrenginių – deviacijos ženklas“, – knygoje „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija“ rašė žurnalistė Rolanda Lukoševičienė.

Galiausiai Žvejybos uosto įpėdine tapusi valstybinė įmonė 1994-1995 m. buvo pertvarkyta į Laivų krovos akcinė bendrovę „Klaipėdos Smeltė“. 1998 m. rugpjūtį 89,51 proc. jos akcijų privatizavo Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija (VLPFK), už jas valstybei sumokėjusi 45 mln. litų ir per penkerius metus įsipareigojusi į bendrovės įstatinį kapitalą investuoti 75 mln. litų bei išsaugoti visas darbo vietas, kurių tuomet buvo 730.

2008 m. kompanijos kontrolinį akcijų paketą įsigijęs uostų terminalų operatorius „Terminal Investment Limited” kompaniją perorientavo į konteinerių krovą – konteinerių terminalas čia buvo pradėjęs veikti 2006 m. liepą.

Kompanijos specializavimasis krauti konteinerius pakeitė ir Klaipėdos vizualinį vaizdą – jau gana iš toli matyti keturi jos STS (Ship-To-Shore) kranai. Jų aukštis su pakelta strėle siekia apie 115 metrų. Pirmasis iš jų buvo atgabentas 2013 m. spalį.

Minėtojo sandorio metu taip pat buvo parduotas ir AB „Progresas“ kontrolinis akcijų paketas. Ši bendrovė buvo reorganizuota ir su savo teritorija 2010 m. prijungta prie „Klaipėdos Smeltės“.

1969 m. balandžio 26 d. prie valstybinės taros gamyklos „Progresas“ įsteigtas 28-asis lopšelis-darželis. Klaipėdos miesto valdybos 1994 m. balandžio 6 d. potvarkiu Nr. 208 Įstaiga pavadinta Klaipėdos lopšeliu-darželiu „Žuvėdra“ adresu Dubreceno g. 24, 94145 Klaipėda.