Prekės gyvenimo ciklas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prekės gyvenimo ciklo grafikas

Prekės gyvenimo ciklas rinkodaros specialistų apibrėžiamas kaip laiko tarpas nuo prekės atsiradimo iki jos išnykimo. Sėkmingai įvedus naują prekę į rinką, ji pradeda vadinamąjį prekės gyvenimo ciklą. Visos naujos prekės kartoja vis tą pačią raidą. Prekės gyvenimo ciklo koncepcija remiasi teiginiu, kad jos pardavimo mastas nuo atsiradimo rinkoje iki išėjimo keičiasi, pereidamas tam tikras stadijas. Kartu kinta ir pelno, gaunamo iš produkto pardavimo, dydis.

Dažniausiai skiriamos keturios produkto gyvavimo ciklo stadijos: • įvedimas į rinką • augimas • branda • smukimas

Dešinėje esančiame paveikslėlyje tai pavaizduota grafiškai.

Prekės įvedimo į rinką etapas[taisyti | redaguoti kodą]

Įvedimo stadija vadiname laikotarpį, kai rinkoje pasirodžiusio produkto pardavimo mastai po truputį didėja. Tokia prekė rinkoje yra visiškai nauja, todėl daugelis vartotojų jos nuperka mažai. O ta dalis vartotojų, kuri jau sužinojo apie naują prekę, neskuba jos pirkti, nes neturi savos prekės vartojimo patirties, nemato aplink tą prekę vartojančių daugiau žmonių. Didžioji dalis tokių pirkimų yra bandomojo pobūdžio. Dažniausiai naujas prekes perka vartotojai, kurie nori naujų įspūdžių, mėgsta išmėginti naujoves. Tada, jei prekės pateisina jų lūkesčius, šie vartotojai paskleidžia savo nuomonę apie prekę aplinkiniams. Taip atsiranda vis daugiau naujų vartotojų, kurie siekia įsigyti naują prekę, pamažu pradeda didėti pardavimo mastai. Šioje stadijoje įmonė paprastai pelno negauna, nes naujos prekės įvedimas į rinką reikalauja daug pastangų ir lėšų. Ypač daug lėšų įmonė skiria rėmimui, reklamai, kadangi pagrindinis jos tikslas šioje stadijoje yra kad kuo daugiau potencialių pirkėjų sužinotų apie naują prekę ir susidomėję surizikuotų ją nusipirkti. Dar didesnis paskatinimas pirkėją įsigyti prekę yra įmonių dažnai naudojamos didelės nuolaidos, aktyvus pardavimo agentų darbas, intensyvi reklama ir kita. Daug lėšų reikia ir prekės gamybai, kuri šiuo laikotarpiu dar galutinai nesuderinta: daug kas tik bandoma, nemažą produkcijos dalį tenka išbrokuoti. Gaminama nedidelėmis partijomis, o tai visada yra brangiau už masinę gamybą. Dėl šios priežasties prekės gamybos kaštai būna dar gana dideli. Įvedimo stadijoje įmonės investicijos paprastai būna didesnės nei prekės pardavimo pajamos ir įmonės veikla tuo laikotarpiu dažniausiai būna nuostolinga. Kaip galime matyti grafike, pelno kreivė yra žemiau nulinio taško, tai ir parodo nuostolius.

Augimo etapas[taisyti | redaguoti kodą]

Augimo stadija prasideda, kai įmonė sugeba įtikinti vartotojus, kad prekė yra naudinga, tenkina jų poreikius. Tada vis daugiau vartotojų pripažįsta prekę. Padėtis pradeda sparčiai keistis ir pirkėjų skaičius palaipsniui auga, pirmieji pirkėjai perka prekę pakartotinai ir didesniais kiekiais. Prekės pardavimo mastai sparčiai didėja. Dėl pardavimo apimties didėja ir pelnas. Įmonė įgyja daugiau patirties gamyboje, todėl produkcija gaminama didesnėmis partijomis ir mažėja sąnaudos gamybai. Pelnas pradeda didėti dėl didėjančios pardavimo apimties (apyvartos). Šioje stadijoje taip pat sumažėja neracionalių ir neefektyvių rinkodaros išlaidų, klaidų dėl patirties stokos, kadangi sukaupiama vis daugiau informacijos apie vartotojų elgseną ir jų poreikius. O žinant situaciją rinkoje, rinkodaros priemonės tampa vis efektyvesnės, jos nukreipiamos į tikslinį rinkos segmentą. Pagrindinis įmonės tikslas šiuo laikotarpiu yra išlaikyti sparčiai didėjantį pardavimo mastą ir pritraukti kuo daugiau naujų vartotojų. Produktą ima pirkti ne tik mėgėjai, bet ir kiti vartotojai, susilaiko tik konservatyviausi pirkėjai. Palaipsniui pardavimo apimtis pradeda artėti prie natūralaus maksimumo, kuris nedaug skiriasi nuo rinkos potencialo. Šiame etape atsiranda ir pavojų, nes pasirodę rinkoje nauji konkurentai gali pasiūlyti vartotojams patobulintus naujo produkto variantus su naujomis savybėmis.

Brandos etapas[taisyti | redaguoti kodą]

Prekės brandos stadija prasideda nuo to momento, kai pastebimas laipsniškas nedidelis jos pardavimo masto mažėjimas, nauji vartotojai nuperka tik labai nežymią dalį produkcijos, o tie vartotojai, kurie produkciją perka pastoviai, perka įprastiniais kiekiais ir jų nedidina. Brandos etapu galima vadinti laikotarpį, kai stabilizuojasi prekės pardavimo mastas ir jis po truputį mažėja. Šiuo laikotarpiu įmonė turi ir didelę pardavimo apimtį, ir patį didžiausią pelną. Brandos stadijos pabaigoje pirkėjų skaičius ir pardavimų apimtis ima po truputį mažėti. Pelnas nustoja augti anksčiau nei pardavimo apimtis dėl stadijos viduryje atsirandančių vis didesnių išlaidų nuolatiniams klientams išlaikyti. Naudojamos tokios priemonės kaip prekių modifikavimas, kainos mažinimas ir kita. Šios priemonės kurį laiką padeda išlaikyti didesnę prekių pardavimo apimtį, bet pelnas dėl to ima tik mažėti. Brandos etape išlieka tik patys stipriausieji, silpnesni konkurentai pasitraukia iš verslo.

Smukimo etapas[taisyti | redaguoti kodą]

Smukimo stadija prasideda, kai prekių pardavimas ir pelnas ima sparčiau mažėti, pradeda mažėti ir nuolatinių pirkėjų skaičius. Ištikimiausi pirkėjai lieka konservatyviausių pažiūrų klientai, bet ir jų skaičius palaipsniui mažėja. Taip atsitinka dėl didelės rinkos konkurencijos, dėl atsirandančių vis naujesnių ir pranašesnių prekių, techninės pažangos. Pelnas, pradėjęs mažėti brandos stadijos pabaigoje, toliau mažėja ir pasiekia nulį. Dažniausiai įmonės nesiima radikalių priemonių pardavimo apimčiai ir pelnui pakelti, atvirkščiai, pardavimą nutraukia anksčiau nei produktas tampa nuostolingas. Šioje stadijoje svarbu nuspręsti, ką toliau daryti su senu produktu: ar nutraukti jo gamybą, ar dar bandyti atgaivinti. Kai kurių įmonių patirtis rodo, kad tinkamai ir atidžiai neišnagrinėjus ir atmetus technologijas kaip pasenusias, padaroma didelė klaida. Iš esmės šiame etape tikslinga palaipsniui atsisakyti „silpnų“ gaminių, mažinti kainą, išlaidas reklamai iki lygio, reikalingo tik ištikimiausiems pirkėjams išlaikyti. „Pasenę“ produktai reikalauja daug dėmesio iš vadovų ir rinkodaros specialistų, kurį jie galėtų nukreipti į naujų produktų kūrimą arba kaip vis dar pelningus produktus paversti dar pelningesniais.