Polemarchas
Polemarchas (sen. gr. Πολέμαρχος, V a. pr. m. e. – 404 m. pr. m. e.) – senovės Atėnų filosofas iš Pirėjo.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Polemarchas buvo vyriausias Kefalo iš Sirakūzų sūnus. Jis turėjo du brolius – Liziją[1] ir Eutidemą, be to, turėjo seserį, kuri ištekėjo už Brachilo.
Kai Polemarchui sukako 15 metų, jis kartu su savo broliu Lysiju iškeliavo į Turiją.[2]
Platono „Valstybės“ veiksmas vyksta Polemarcho namuose Pirėjuje, kurie buvo įsikūrę šalia jo skydų gamybos dirbtuvių, kurioje dirbo 120 kvalifikuotų vergų. Pats Polemarchas trumpai kalba „Valstybės“ 1-ojoje knygoje.
Trisdešimties tironų valdymo metu, be teismo jam buvo įvykdyta mirties bausmė, priverčiant išgerti nuodų taurę. Jį buvo uždrausta laidoti bet kuriame iš trijų šeimai priklausiusių namų, šeimos turtas buvo atimtas, o laidotuvės vyko atskiroje užsakytoje lūšnoje.[3]