Plačialapis pelėžirnis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Plačialapis pelėžirnis (Lathyrus latifolius) – pupinių (Fabaceae) šeimos pelėžirnių (Lathyrus) genties augalų rūšis.

Augalas vijoklinis, lanksčiu stiebu, žolinis, iki 2 m aukščio. Žydi birželio pradžioje-rugpjūtį. Šis pelėžirnis, kaip vijoklinis augalas, auginamas prie pavėsinių atramų. Galima sodinti gėlyne ir be atramų. Augalas sodinamas pavėsyje, derlingoje, ne per sunkioje ir ne per sausoje žemėje. Mėgsta kalkingą dirvą. Toje pačioje vietoje auga ilgiau kaip 10 metų. Žiemoja nepridengtas.

Pelėžirniai dauginami sėklomis ir dalijant kerą. 14-20 sėklų sveria 1 g. Patartina sėti tiesiai į nuolatinę vietą (iš rudens arba pavasarį), nes jie labai nemėgsta persodinimų. Pasisėja savaime. Augalai atsparūs ligoms ir kenkėjams.

Plačialapis pelėžirnis yra kiliminis augalas, gėlynuose auginamas toliau nuo tako, nes peržydėjęs nelabai dekoratyvus. Sodinamas parkuose, parkų pievelėse, tarp retų medžių bei krūmų, vienarūšėms grupėms arba su kitomis daugiametėmis (ypač laukinėmis) gėlėmis. Sodinama pavieniui arba po 2-3 augalus (į 1 m 2-5 ar 7 kerai).

Kultivuojamas nuo XVI a. Lietuvoje dar nėra itin dažnai auginamas.