Pirmoji Ženevos konvencija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
1864 m. Ženevos konvencija
Pasirašymas

Pirmoji Ženevos konvencija – 1864 m. Ženevos konvencija dėl sužeistųjų padėties veikiančiose armijose pagerinimo, padėjusi šiuolaikinės humanitarinės teisės pagrindus. Įtvirtino universalias taisykles – apsaugą nukentėjusiems konflikto metu. Buvo daugiašalė ir atvira visoms valstybėms. Numatė pareigą nedaryti skirtumo rūpintis sužeistaisiais ir sergančiaisiais. Reikalavo pagarbos Raudonojo Kryžiaus baltame fone emblemai, kuria turi būti žymimas medicinos personalas, transportas ir įranga.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šveicarijos Federalinė Taryba, paskatinta Henrio Dananto ir jo bendraminčių sukurto Ženevo komiteto, 1864 m. sušaukė konferenciją Ženevoje. Joje dalyvavo 16 valstybių atstovai. Buvo pasirašyta pirmoji Ženevos konvencija. Į konferenciją H. Diunantas pakviestas nebuvo (nes „neatstovavo jokiai valstybei“).

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • George B. Davis, "The Geneva Convention, " The American Journal of International Law, 1907
  • Jean S. Pictet, "The New Geneva Conventions for the Protection of War Victims, " The American Journal of International Law, 1951