Pigmaliono efektas
Pigmaliono efektas - taip socialinėje psichologijoje vadinama[1] nuostatos įtaka socialiniam suvokimui. Nuostatos turi įtakos tiek suvokimo selektyvumui, tiek vertinimo pobūdžiui. Pigmaliono efektu vadinama išsipildanti pranašystė arba tiksliau tai, jog kažkas įvyksta, ko buvo tikimasi. Faktą, kad nuostatos turėjo įtakos suvokimui žmogus gali ir nuneigti, jo neįsisąmoninti. Pigmaliono efektas būtent tą ir įrodo.
Robert Rosenthal ir Lenore Jacobson jo esmę pagrindė tyrimu[2], 1968 metais. Lankydamiesi pradinėse mokyklose jie pasakydavo mokytojams, kad, testų duomenimis, tam tikri mokiniai yra potencialūs pirmūnai. Faktiškai jokių intelekto ar kitokių testų su mokiniais nebuvo atlikta, o mokinių pavardės buvo pasirinktos atsitiktinai. Bet mokytojams nenujaučiant eksperimentuotojai sukūrė palankią jų nuostatą kai kurių mokinių atžvilgiu. Pasąmoningai mokytojai iš „pažymėtų“ mokinių daugiau tikėjosi, labiau juos spaudė ir daugiau su jais dirbo. Rezultatas buvo toks, kokio ir tikėtasi. Eksperimentuotojams atvykus po metų, „pažymėtųjų“ vaikų pažangumas statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kitų vaikų pažangumo. Tai ir yra Pigmaliono efekto esmė.
Tačiau šis efektas turi ir kitą, bjauriąją pusę. Priskiriant žmogui neigiamas savybes ir viltis, ilgainiui jis ima taip elgtis, kad tas viltis pateisintų. Kritinis periodas yra tas, kai žmogus sutinka ir priima jam priskiriamas savybes.