Partikuliarizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Partikuliarizmas (lot. pars 'dalis', partikel 'labai maža dalelė') – padėtis, būklė, kai visumoje pirmenybė teikiama mažiems vienetams. Sistema, kurioje periferija centro atžvilgiu įgyja svorio, įtakos. Universalizmas ir partikuliarizmas – viena kitą keičiančios pozicijos arba tarpusavyje sąveikaujančios.
