Padauguvos apylinkė

Koordinatės: 55°02′š. pl. 23°40′r. ilg. / 55.04°š. pl. 23.67°r. ilg. / 55.04; 23.67
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°02′š. pl. 23°40′r. ilg. / 55.04°š. pl. 23.67°r. ilg. / 55.04; 23.67

  Padauguvos apylinkė
Centras Padauguva (1950–1954)
Antalkiai (1954–1963)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Vilkijos valsčius
Apskritis Vilkijos apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Vilkijos rajonas (1950–1962)
Kauno rajonas (1962–1963)
Sritis Kauno sritis
Dabartinė seniūnija
Batniavos seniūnija, Vilkijos apylinkių seniūnija

Padauguvos apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Vilkijos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Vilkijos rajonui.[2] 1954 m. prijungta Raubatonių apylinkė, Jaučiakių apylinkė ir dalis Vosiškių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Padauguvos apylinkė prijungta prie Batniavos apylinkės ir Vilkijos apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Pirmyn“, „Padauguvos“ ir „Raubatonių kolūkiai [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
48 „Pirmyn“ kolūkis, „Padauguvos“ kolūkis [5] 16 kaimų

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 190
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 6
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 14–15
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 67–68
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 567