Pūsčios pelkė
55°40′50″ š. pl. 26°5′58″ r. ilg. / 55.68056°š. pl. 26.09944°r. ilg.
Pūsčios pelkė – pelkė, plytinti Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke. 2010 m. įsteigtas Pūsčios telmologinis draustinis.[1]
Sovietiniais laikais Pūsčios pelkė nusausinta (sausinamųjų griovių bendras ilgis siekė apie 35 km), nuo 1970 m.[1] joje 30 m.[2] kastos durpės (veikė Pūsčios durpynas). Dėl to pažeistas hidrologinis režimas, nemažą pelkės plotą užima plikų durpių dykros, auga medžiai ir krūmai, nebūdingi natūralioms aukštapelkėms.[1]
Pelkėje ir jos apylinkėse yra tetervinų, plėšriųjų medšarkių, perkūno oželių, gervių peravietės, stebimi baltieji kiškiai.[2]
2000 m. siekiant atkurti pelkės hidrologinį režimą įrengta 15 vandenį sulaikančių užtūrų, patvenkti pelkės pakraščiai.[3] 2019 m. žiemą vykdant pelkės atkūrimo darbus įrengti sausinimo griovių užtūrai ir 10 pylimų (bendras ilgis 774 m, vidutinis aukštis – 0,5 m), stabdančių vandens nutekėjimą.[2] Pastarieji įrengti dėl labai nelygaus reljefo.[4] Be to, iškirsti sumedėję augalai (32 ha plote).[2]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Aukštaitijos regioniniai parkai kviečia pažinti pelkes: tai – labai svarbios gamtinės ekosistemos. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2023-08-25.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 GAMTININKAI PŪSČIOS PELKĖJE ĮRENGĖ APIE 100 ĮVAIRIŲ UŽTVANKŲ – KUO JOS SUSIJĘ SU MAŽESNIAIS CO2 IŠMETIMAIS?. Lietuvos gamtos fondas. Nuoroda tikrinta 2023-08-25.
- ↑ Užbaigti Pūsčios telmologinio draustinio gamtotvarkos darbai. LIFE Peat Restore. Nuoroda tikrinta 2023-08-25.
- ↑ Tūkstantmečius besiformavusios pelkės – neįkainojami gamtos perlai: sovietmečiu naikintos, dabar atkūrinėjamos. Lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2023-08-25.