Operatyvinė veikla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Operatyvinė veikla – vieša ir/ar slapta žvalgybinio pobūdžio veikla.

Operatyvinė veikla yra legali, kai ja užsiima valstybės įgalioti operatyvinės veiklos subjektai. Tokių įgaliojimų neturinčių tos valstybės ir kitų valstybių organizacijų ir institucijų operatyvinė veikla yra nelegali. Pvz., slaptos informacijos rinkimas, kurį vykdo, pvz., užsienio žvalgyba (apie valstybės vidinį gyvenimą ar užsienio politiką), bankai (apie klientų finansinę būklę), kompanijos (apie konkurentų komercinius planus, kuriamus naujus gaminius ir kt.) ir jį dažnai lydintis agentūros verbavimas paprastai yra nelegali operatyvinė veikla.

Operatyvinė veikla Lietuvos įstatymuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Operatyvinės veiklos objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Operatyvinės veiklos objektai yra rengiami, daromi ar padaryti nusikaltimai, juos rengiantys, darantys ar padarę asmenys, šių asmenų aktyvūs veiksmai neutralizuojant operatyvinę veiklą arba įterpiant nusikalstamų struktūrų narius į teisėsaugos, krašto apsaugos ar kitas valstybės valdžios ir valdymo institucijas, kitų valstybių specialiųjų tarnybų veikla bei kiti su valstybės saugumu susiję asmenys ir įvykiai.

Operatyvinės veiklos pagrindai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Operatyvinės veiklos pagrindus, principus ir uždavinius, operatyvinės veiklos subjektų teises ir pareigas, operatyvinių veiksmų ir operatyvinio tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą operatyvinėje veikloje, operatyvinės informacijos panaudojimą ir atskleidimą, taip pat operatyvinės veiklos priežiūrą, finansavimą bei kontrolę paprastai reglamentuoja konkrečios valstybės parlamento priimti teisės aktai (Lietuvoje – Operatyvinės veiklos įstatymas).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Operatyvinės veiklos įstatymas