Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nunatakas (iš inut. - nunataq) - iš ledyno kyšanti uola, kalva, kalnagūbris, kuris nėra padengtas ledu.
Nunatakai būdingi kontinentų ledynų pakraščiuose. Šiuose kalvose ar iškyšuliuose galima aptikti augančius augalus, ar kitas gyvybės formas.