Nitroglicerinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Nitroglicerinas

Nitroglicerinas (NG, glicerolio trinitratas, trinitroglicerolis) – bespalvis (laikomas ilgainiui pagelsta), bekvapis, nuodingas skystis, atrastas 1847 m. Nuo smūgio ar staigaus pakaitinimo iki 140 °C detonuoja. Užsidegimo temperatūra 200 °C. Naudojamas gaminti dinamitą ir kaip vaistas.

Cheminė formulė: C3H5(ONO2)3

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nitrogliceriną atrado chemikas Ascanio Sobrero 1847 metais. Tada nitroglicerinas nerado savo pritaikymo, bet 1866 metais Alfredas Nobelis patobulino procesą, maišydamas nitrogliceriną su sorbentu. Mišinys vadinosi „Swedish Blasting Oil“, bet jis buvo nesaugus masiškam naudojimui, todėl uždraustas. Vėliau NG buvo maišomas su inertiškomis medžiagomis, taip sukuriant dinamitą.

Nitroglicerino jautrumas ir pirmieji mėginimai jį sumažinti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nitroglicerinas nėra toks jautrus, kaip galima pamatyti filmuose, kad iš herojaus rankų išteka lašas NG, nukrenta ant grindų ir sprogsta, bet iš tikrųjų, lyginant su kitais moderniais sprogmenimis, tokiais kaip RDX ar PETN, yra gana jautrus ir skystas pernelyg nepatogus naudoti. Labai greitai buvo pastebėta, kad užšaldžius nitrogliceriną (užšalimo temperatūra 13 °C) jis tampa mažiau jautrus. Bet tuoj pat iškilo kitos problemos – jei atšildoma per skubiai arba nitroglicerinas sušalęs ir nepakankamai grynas, tai atšildymas gali baigtis sprogimu. Todėl tokius bandymus teko nutraukti. Nitroglicerinas uždegtas itin audringai dega, o kiekiai, bent kiek didesni nei keli gramai, iš pradžių dega, paskui sprogsta.

Naudojimas medicinoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nitroglicerinas arba glicerolio trinitratas yra vienas iš svarbesniųjų vainikines širdies arterijas plečiantis preparatas, nukreiptas prieš krūtinės anginą, galintis būti trumpo ir ilgo veikimo formų. Trumpo veikimo yra išleidžiamas aerozolio, tablečių ar į veną leidžiamo skysčio pavidalu.

Ilgo veikimo forma išleidžiama tablečių, kapsulių bei transdermalinių (klijuojamų ant odos) pleistrų pavidalu. Trumpo veikimo nitroglicerinas pradeda veikti tuoj pat, kai tik patenka į kraujotaką ir veikia 5-10 min.

Leidžiama į veną vaisto forma naudojama plaučių edemos, nestabilios krūtinės anginos bei miokardo infarkto gydymui.

Lietuvoje registruotas ir žinomas Nitroglicerin, Nitrong, Sustac, Sustonit, Nitromint pavadinimais.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Uncle Fester - Home Workshop Explosives. Knygoje, be kitų dalykų, plačiai aprašomas ir nitroglicerinas ir jo gamyba.