Nikolajus Prževalskis
Nikolajus Prževalskis | |
---|---|
Nikolajus Prževalskis | |
Gimė | 1839 m. balandžio 12 d. Kimborovo, Smolensko gubernija, Rusijos imperija |
Mirė | 1888 m. lapkričio 1 d. (49 metai) Karakole, Turkestano kraštas, Rusijos imperija |
Veikla | rusų keliautojas, geografas |
Vikiteka | Nikolajus Prževalskis |
Nikolajus Prževalskis (1839 m. balandžio 12 d. Kimborovo (Smolensko sr.) – 1888 m. lapkričio 1 d. Karakole, Kirgizijoje) – rusų keliautojas, geografas. Sankt Peterburgo MA garbės narys (1878). Generolas majoras (1886).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1863 m. baigė Rusijos kariuomenės Generalinio štabo akademiją Sankt Peterburge. 1864–1867 m. dėstė geografiją ir istoriją Varšuvos junkerių mokykloje. Rusijos geografų d-jos narys (1886).
Padedamas rusų geografo P. Semionovo-Tian-Šanskio, Nikolajus Prževalskis surengė 5 ekspedicijas:
- 1867–1869 m. į Usūrio kraštą,
- 1870–1873 m. į Mongoliją, Kiniją ir Tibetą (ilgiausia nukeliavo ~ 12 000 km),
- 1876–1877 m. į Sindziangą ir prie Lobnoro ežero,
- 1879–1880 m. į Nanšaną, Kunluną, Tibetą ir Gobio dykumą,
- 1883–1885 m. per Gobio ir Alšano dykumas į Tibetą, po to per Taklamakano dykumą prie Isyk Kulio ežero.
Per visas ekspedicijas nukeliavo > 33 200 km, atrado ir aprašė Centrinės Azijos kalnagūbrius (Kunluno ir Nanšano kalnuose): Altintago, Arkatago (Peževalskio), Burban Budaišano, Ulan Darbano ir kt., patikslino Tibeto kalnyno šiaurines ribas, aprašė apkeliautų kraštų gamtą ir gyventojus, apibūdino Centrinės Azijos klimatą. Surinko 15 – 16 tūkst. egzempliorių herbariumą (iš viso ~ 1700 rūšių, iš kurių 218 rūšių aprašytos pirmą kartą), zoologinę kolekciją (> 7500 egz; aptiko ir aprašė laukinį dvikuprį kupranugarį ir Prževalskio arklį), mineralų kolekciją.
Parašė knygas:
- „Kelionė po Usūrio kraštą“ (Путешествие в Уссурийском крае, 1870),
- „Mongolija ir tangutų šalis“ (Монголия и страна тангутов, 2 t. 1875–1876),
- „Nuo Kuldžios už Tian Šanio ir iki Lobnoro“ (От Кульджи за Тянь-Шань и на Лобнор, 1878),
- „Iš Zaisano per Chami į Tibetą ir į Geltonosios upės aukštupį“ (Из Зайсана через Хами в Тибет и на верховья Желтой реки, 1883),
- „Nuo Kiachtos į Geltonosios upės ištakas“ (От Кяхты на истоки Желтой реки. Исследование северной окраины Тибета и путь через Лобнор по бассейну Тарима 1888).
Nikolajaus Prževalskio vardu pavadinta keletas geografinių objektų, augalų ir gyvūnų rūšių.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Nikolajus Prževalskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 220 psl.