Nidhogas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nidhogas graužia Igdrasilo šaknis

Skandinavų mitologijoje Nidhogas (island. Níðhöggr) – slibinas, kuris graužia pasaulio medžio – milžiniško uosio Igdrasilo šaknis ties Niflheimu.

Igdrasilo viršūnėje tupi išmintingasis erelis Vidofnis, kurio nekenčia slibinas Nidhogas. Jie nuolat tarpusavyje ginčijasi. Medžio kamienu aukštyn ir žemyn bėgioja voverė Ratatoskas, kuri perdavinėja žodžius slibino ir erelio ginče. Dėl ko vyksta ginčas, legendose nėra pasakojama, tačiau erelis ir slibinas sudaro dvi pasaulio priešingybes: gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos, gyvybės ir mirties. Tarp jų niekada negali būti taikos.

Sakmėse pasakojama, kad Nidhogas išgeria mirusiųjų kraują, taip pat graužia lavonus, nes netoliese yra mirusiųjų karalystė.

Sakmė apie Nidhogą užtinkama proziškojoje Edoje – poezijos vadovėlyje, parašytame XIII amžiaus pradžioje.