Kiaulupių kapinių koplyčia
54°55′55″š. pl. 22°53′24″r. ilg. / 54.931892°š. pl. 22.889905°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Šakių rajonas |
| Gyvenvietė | Kiaulupiai |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | XIX a. |
| Stilius | liaudies architektūra |
Kiaulupių kapinių koplyčia, taip pat Naudžių koplyčia – medinė koplyčia, stovinti Šakių rajone, Šakių seniūnijoje, už 6,5 km į pietvakarius nuo Šakių, 0,8 km į rytus nuo Naudžių, Kiaulupių kaimo senosiose kapinėse, netoli kelio 3812 Zypliai–Veršiai–Pavingrupiai . Kaimas priklauso Sintautų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijai.[1]
Senosios kapinės įrengtos šiaurinėje žvyrkelio pusėje. Jos prižiūrėtos, aptvertos medine tvora, retai apaugusios medžiais, išlikę keli antkapiai, stovi didelis medinis kryžius. Aplink plyti atviri laukai. Čia stovinti koplyčia dar vadinama Naudžių koplyčia, nes stovi pusiaukelėje tarp Kiaulupių ir Naudžių.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiaulupių kapinės minimos 1849 m., todėl manoma, kad koplyčia galėjo būti pastatyta XIX a., vėliau perstatyta. Naudžių koplyčią aprašė dailėtyrininkė Dalia Vasiliūnienė.[2]
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kapinių vartai įrengti priešais pagrindinį koplyčios fasadą. Pakelės koplyčia stovi kiek aukščiau už kelią, lygioje vietoje, į dešinę nuo vartų. Koplyčia nesudėtingų liaudies architektūros formų.[2] Pagrindinis fasadas nukreiptas į kelią (pietryčius). Koplyčios statinys nedidelio vientiso tūrio, dengtas keturšlaičiu stogu su malksnų danga. Kraigą vainikuoja aukštai iškeltas kupoliukas su kryžiumi. Pastatas netaisyklingo, artimo kvadratui plano, su durimis priekinėje sienoje. Statinys medinis, apkalta vertikaliomis lentomis. Sienos aklinos, be langų. Pagrindinis fasadas asimetriškas, su vienvėrėmis durimis vidurinėje dalyje. Durys kiek patrauktos nuo vertikaliosios ašies į dešinę pusę, išsiskiriančios horizontalia lentelių apkala. Vidaus erdvė vientisa. Grindys ir lubos įrengtos iš lentų, sienos padengtos tinku. Prie galinės sienos, priešais duris, pastatytas nedidelis altorėlis, sienos papuoštos šventųjų paveikslais.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Sintautų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija (dekanato inf.)
- ↑ 2,0 2,1 Marija Rupeikienė. Sintautų valsčiaus sakralinių pastatų ir parapijos trobesių architektūra.
KTU Architektūros ir statybos institutas. Archyvuota kopija 2021-01-20 iš Wayback Machine projekto.