Mikapi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mikapi ('Raudonasis senas žmogus') – mitologinė indėnų juodakojų figūra, karys, atkeršijęs už žuvusius medžiotojų būrio narius (jie buvę nužudyti iš pasalų).[1]

Pasakojama, kad Mikapi pats vienas narsiai kovojęs, tačiau buvęs sužeistas.[1] Jį išgelbėjęs lokys – nusinešęs prie savo urvo, apdrėbęs purvu ir dainavęs, kad šis atgytų.[1] Lokiui pavykę ir, šio lydimas, Mikapi grįžęs į savo gyvenvietę, tuomet lokys nuėjęs savais keliais.[1] Prie diržo Mikapi turėjęs daug skalpų.[1] Matydami, kad atkeršyta už medžiotojų mirtis, gyventojai liovęsi gedėti.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Sam D. Gill; Irene F. Sullivan (1994). Dictionary of Native American mythology. Oxford University Press, p. 191. ISBN 978-0-19-508602-7.