Miško pramonė
Miško pramonė – pramonės šaka, apimanti miško produkcijos paruošimą, apdirbimą, perdirbimą. SSRS laikais ūkiskaitinės miško pramonės vienetas buvo vad. miško pramonės ūkis (įmonė). Vėliau miško pramonės ūkiai buvo sujungti su miškų ūkiais (po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vad. miškų urėdijomis). Lietuvoje miško ruošos pramonės užuomazgų ėmė rastis XIV–XVI a. Ypač sparčiai pradėjo vystytis po 1927 m., kai miško įmonės ėmė ūkiniu būdu kirsti mišką.[1]
Pošakai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miško pramonė skirstoma į miško gavybos ir miško apdirbimo pramonę.
Miško gavybos pramonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miško gavybos pramonės svarbiausia atšaka – miško ruošos pramonė. Ji teikia medieną kitos miško pramonės šakoms, apima miško kirtimus, sakų leidimą ir kitas miško eksploatacijos rūšis; medienos gabenimą pirminiam apdorojimui, plukdymą į vartojimo ar perkrovimo vietas.
Miško apdirbimo pramonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Medžio apdirbimo pramonė (medienos pramonė)
- celiuliozės ir popieriaus pramonė
- hidrolizės pramonė
- miško chemijos pramonė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Miško pramonė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 534 psl.